2018 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso rezultatai

 

Gegužės 18 d. Europos Komisija paskelbė 2018 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus. Naudojant indeksą stebimi valstybių narių rezultatai atsižvelgiant į įvairius rodiklius: skaitmeninio ryšio, skaitmeninių įgūdžių, internetinės veiklos, įmonių skaitmeninimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų.

Sprendžiant iš indekso, ES vis labiau skaitmenėja, bet pažanga nepakankama, jei Europa nori pasivyti pasaulio lyderes ir sumažinti valstybių narių skirtumus, todėl būtina greitai baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir daugiau investuoti į skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę.

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas:„Skaitmeninimo srityje matomas poslinkis, nors ir nedidelis, tinkama kryptimi. ES daro pažangą, bet ji vis dar nepakankama. Tuo pat metu kitos pasaulio šalys ir regionai pirmyn žengia sparčiau. Todėl, kad pagerėtų Europos skaitmeninės veiklos rezultatai, būtų užtikrintas kokybiškas ryšys, internetinės viešosios paslaugos ir klestintis e. prekybos sektorius, turėtume daugiau investuoti į skaitmeninimą ir kuo greičiau baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką.“

Už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel: „Tikimės greitos pažangos įgyvendinant esmines reformas, tokias kaip Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuriuo siekiama skatinti investicijas į geresnį ryšį. Iš šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso matyti, kad privalome imtis papildomų priemonių piliečių skaitmeninių įgūdžių stygiaus problemai spręsti. Sudarydami sąlygas naudotis daugiau skaitmeninių technologijų ir įgyti įgūdžių, suteiksime piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms daugiau galimybių. Tokiu keliu einant galima pasiekti, kad mūsų visuomenių skaitmeninė transformacija būtų sėkminga.“

Praėjusiais metais ES toliau gerino savo skaitmeninės veiklos rezultatus, o labiausiai ir mažiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių šalių atotrūkis kiek sumažėjo (nuo 36 iki 34 procentinių punktų). Danijos, Švedijos, Suomijos ir Nyderlandų reitingas 2018 m. DESI yra aukščiausias ir jos yra tarp pasaulinių skaitmeninimo srities lyderių. Po jų rikiuojasi Liuksemburgas, Airija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Estija. Per pastaruosius ketverius metus didžiausią pažangą padarė Airija, Kipras ir Ispanija (daugiau kaip 15 procentinių punktų). Tačiau kai kurios kitos ES šalys vis dar turi įdėti daug pastangų, o visa ES turi pagerinti savo rezultatus, kad būtų konkurencinga pasaulyje.
Reitingai

 

2

Toliau pateikiami 2018 m. DESI rezultatai.

Galimybės naudotis ryšiu pagerėjo, tačiau jų nepakanka, kad būtų tenkinami sparčiai augantys poreikiai

  • Galimybę naudotis itin sparčiu bent 100 Mb/s ryšiu turi 58 % namų ūkių ir abonentinių sutarčių skaičius sparčiai auga. Itin sparčiu plačiajuosčiu ryšiu naudojasi 15 % namų ūkių – dukart daugiau negu vos prieš dvejus metus ir penkiskart daugiau negu 2013 m.
  • 80 % Europos namų ūkių turi prieigą prie sparčiojo bent 30 megabitų per sekundę (Mb/s) plačiajuosčio ryšio (praėjusiais metais – 76 %), trečdalis Europos namų ūkių (33 %) yra sudarę abonentines sutartis (23 % padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, ir 166 % padidėjimas, palyginti su 2013 m.).

Nuo 2013 m. judriojo ryšio duomenų abonentinių sutarčių skaičius išaugo 57 % ir siekia 90 sutarčių 100 žmonių ES. 4G judriojo ryšio tinklais gali naudotis vidutiniškai 91 % ES gyventojų (praėjusiais metais – 84 %).

Iš rodiklių matyti, kad spartaus ir labai spartaus plačiajuosčio ryšio paklausa sparčiai auga, ir ateityje ji turėtų dar labiau didėti. Kad būtų patenkinti vis augantys europiečių ryšio poreikiai ir paskatintos investicijos, Komisija pasiūlė reformuoti ES telekomunikacijų taisykles.

Vis daugiau europiečių bendraudami naudojasi internetu.

Didžiausias naudojimosi interneto paslaugomis padidėjimas susijęs su telefono ir vaizdo skambučiais: beveik pusė europiečių (46 %) skambina internetu – tai beveik 20 % daugiau negu praėjusiais metais ir 40 % daugiau negu 2013 m. Iš kitų rodiklių matyti, kad 81 % Europos gyventojų internetu dabar naudojasi bent kartą per savaitę (praėjusiais metais – 79 %).

2018 m. gegužės 25 d. įsigalios naujos ES duomenų apsaugos taisyklės, dėl kurių turėtų padidėti pasitikėjimas interneto aplinka.

ES turi daugiau skaitmeninių technologijų specialistų nei anksčiau, tačiau įgūdžių vis dar trūksta

  • ES rezultatai siekiant didesnio gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičiaus pagerėjo labai menkai (19,1 absolvento tūkstančiui 20–29 metų asmenų 2015 m., palyginti su 18,4 absolvento 2013 m.).
  • 43 % europiečių vis dar neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių (44 % praėjusiais metais).

Jau suburta Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija. Kad mažintų skaitmeninių įgūdžių stygių Europoje, Komisija pradėjo įgyvendinti ir iniciatyvą „Skaitmeninių galimybių stažuotės“. Vykdant šią bandomąją iniciatyvą, iki 2020 m. bus siūlomos skaitmeninių technologijų srities stažuotės kitoje ES šalyje iki 6000 studentų ir neseniai mokslus baigusių jaunuolių.

Įmonės naudoja daugiau skaitmeninių technologijų, elektroninė prekyba lėtai auga

Nors vis daugiau bendrovių siunčia elektronines sąskaitas faktūras (18 %, palyginti su 10 % 2013 m.) arba naudojasi socialiniais tinklais komunikacijai su klientais ir partneriais (21 %, palyginti su 15 % 2013 m.), internetu prekiaujančių MVĮ skaičius keliais pastaraisiais metais nekito (17 %).

Kad paskatintų e. prekybą ES, Komisija pateikė įvairių priemonių – nuo skaidresnių siuntinių pristatymo paslaugų kainų iki paprastesnių PVM ir skaitmeninių sutarčių taisyklių. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. vartotojai ir įmonės galės ieškoti geriausių pasiūlymų internetu visoje ES nediskriminuojami dėl pilietybės arba gyvenamosios ar įsisteigimo vietos.

Europos gyventojai dažniau naudojasi internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis

58 % interneto naudotojų formas viešojo administravimo įstaigoms teikė internetu (2013 m. – 52 %).

  • 18 % žmonių naudojasi elektroninėmis sveikatos paslaugomis.

2018 m. balandžio mėn. Komisija priėmė viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo ir e. sveikatos iniciatyvas, dėl kurių labai pagerės tarpvalstybinių elektroninių viešųjų paslaugų teikimas ES.

Pagrindiniai faktai

Kasmetiniu skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI) siekiama įvertinti ES valstybių narių pažangą, padarytą kuriant skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę. Jis padeda ES šalims nustatyti sritis, kuriose reikia prioritetinių investicijų ir veiksmų. Šis indeksas yra ir svarbi priemonė analizuojant skaitmeninimo padėtį per Europos semestrą, kuris suteikia galimybę ES šalims aptarti savo ekonomikos ir biudžeto planus ir nustatytu laiku ištisus metus stebėti daromą pažangą.

Šiais metais DESI pavadinimu kartu skelbiami ir pats DESI, ir išsamesnė nacionalinės skaitmeninės politikos analizė, kuriuose apžvelgiama valstybių narių padaryta pažanga ir įgyvendinamos politikos priemonės (anksčiau dokumentai vadinti Europos skaitmeninės pažangos ataskaita). Prie ataskaitų pridėtas išsamesnis telekomunikacijų skyrius, skirtas kiekvienai valstybei narei. Kad valstybes nares būtų galima geriau palyginti tarpusavyje, DESI taip pat pateikiama lyginamoji šalių analizė atsižvelgiant į galimybes naudotis ryšiu, įgūdžius, naudojimąsi internetu, tai, kaip įmonės perima skaitmenines technologijas, taip pat į skaitmenines viešąsias paslaugas, informacines ir ryšių technologijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, investicijas į inovacijas bei valstybių narių naudojimąsi mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ lėšomis.

Komisija pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją pateikė 29 teisės aktų pasiūlymus ir neseniai priimtame komunikate Europos Parlamentą ir valstybes nares paragino juos priimti iki 2018 m. pabaigos.

Daugiau informacijos

Klausimai ir atsakymai

Šalių profiliai

Informacijos suvestinė „Visiems europiečiams naudinga bendroji skaitmeninė rinka“

Informacijos suvestinė „Duomenų ekonomika visiems europiečiams“

Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas. Europos Komisijos veiksmai nuo 2015 m.