Apie ES Už sveikatą ir maisto saugą atsakingo Komisijos nario Vytenio Andriukaičio pareiškimas prieš 2018 m. pasaulinę sveikatos dieną

 

 

 

Galimybė visiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – vienas svarbiausių laimėjimų Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Dėl jos idėja, kad visi, tiek turtingi, tiek vargingai gyvenantys, turėtų gauti kokybišką medicinos pagalbą nesirūpindami, kad dėl ligos šeima pateks į skurdą, tapo tikrove. 

Švęsdami pasaulinę sveikatos dieną turėtume džiaugtis pagerėjusia ES piliečių sveikatos apsauga ir pailgėjusia bendra gyvenimo trukme mūsų žemyne. Esu širdies chirurgas, gydžiau daugybę pacientų ir mačiau, kokia svarbi, ypač pažeidžiamiausiems, visuotinė sveikatos priežiūra. Esu sutikęs daugybę įkvepiančių sveikatos priežiūros specialistų, mokslininkų, tyrėjų ir socialinių darbuotojų, kurie visuotinę sveikatos priežiūrą pavertė kasdienybe. Didžiuojuos būdamas šios nuostabios draugijos dalimi.

Tačiau, kalbant apie sveikatą, svarbi pamoka yra ta, kad kilus sveikatos krizei, sienos nesvarbu. Todėl ES įsteigė Europos medicinos korpusą, pasirengusį siųsti medicinos ekspertus reaguojant į tokias sveikatos krizes kaip epidemijos ar infekcinės ligos tiek Europoje, tiek už jos ribų. ES taip pat yra viena aktyviausių pasaulyje pagalbos sveikatos iniciatyvoms, susijusiomis tiek su moksliniais tyrimais, tiek su kova su pavojingomis ligomis visame pasaulyje, teikėja. Pavyzdžiui, naudodama tarptautiniam vystymuisi skirtą finansavimą, Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui(link is external)ES skyrė daugiau kaip 475 mln. EUR. Kiekvienais metais ES taip pat teikia maždaug 200 mln. EUR humanitarinės pagalbos sveikatos programoms, kuriomis siekiama mažinti su humanitarinėmis krizėmis susijusio mirtingumo, neįgalumo ir ligų mastą.

Vis dėlto tiek visame pasaulyje, tiek ES vis dar yra didelių gyvenimo trukmės ir rizikos sveikatai skirtumų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Latvijoje pirmalaikio mirtingumo nuo lėtinių ligų lygis yra bent du kartus aukštesnis už ES vidurkį. Tokie skirtumai dažnai susiję su socialine nelygybe; jie iš dalies nulemti nevienodų galimybių gauti kokybišką priežiūrą dėl susidarančių finansinių išlaidų ir netolygaus gydytojų geografinio pasiskirstymo tiek ES šalių, tiek visos ES mastu. Todėl vienas svarbiausių Europos Komisijos prioritetų – kurti sąžiningą Europą, kurioje užtikrinama socialinė lygybė. Neseniai priimtame Europos socialinių teisių ramstyje iškeltas tikslas visiems ES samdomą darbą ir savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti socialinę apsaugą. Tai svarbus žingsnis siekiant įvykdyti mūsų įsipareigojimą visiems piliečiams užtikrinti prieinamą sveikatos priežiūrą, apimančią ne tik medicininį gydymą, bet ir profilaktinę priežiūrą.

Visų nacionalinių valdžios institucijų prioritetas turėtų būti užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugomis galėtų naudotis visi be išimties ES gyventojai. Tad nuolat besiplečiantys Europos referencijos centrų tinklai taip pat padidins mūsų sveikatos priežiūros sistemų bendradarbiavimą. Šie virtualūs tinklai palengvina galimybę gauti specializuotą sveikatos priežiūrą pacientams, segantiems retomis ir mažai paplitusiomis sudėtingomis ligomis.

Nors sveikatos priežiūros prieinamumo didinimo sėkmė galiausiai priklauso nuo valstybių narių, kurios atsako už tai, kaip formuojami ir organizuojami jų sveikatos priežiūros politika, paslaugos ir biudžetas, Komisija toliau teiks gaires, siekdama sumažinti ES šalių sveikatos skirtumus ir padėti joms užtikrinti visuotinę sveikatos priežiūrą. Veikdami kartu galėsime sutelkti kuo didžiausias pajėgas ir užtikrinti, kad visuotinės sveikatos priežiūros paslaugos tiek čia, Europoje, tiek visame pasaulyje, būtų pasiekiamos visiems.