Europos Komisija kviečia žurnalistikos studentus ir jaunus žurnalistus dalyvauti konkurse ir laimėti kelionę į Briuselį, kur jie spalio 6-11 dienomis galės dalyvauti 2019 m. Europos miestų ir regionų savaitės renginiuose bei juos nušviesti.
Reikalavimai konkurso dalyviams:
Kandidatai turi turėti ES arba kaimyninės šalies pilietybę.
Jų amžius turi būti nuo 18 iki 30 metų.
Turi domėtis ES regionine politika savo regione.
Turi turėti žurnalistinio darbo patirties arba studijuoti žurnalistiką.
Konkurso dalyviai turi pateikti trumpą (400–1000 žodžių) straipsnį arba trumpą (2–3 min.) vaizdo reportažą apie projektą, kurį bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (įskaitant INTERREG) arba Sanglaudos fondas. Konkrečią temą pasirenka patys.
Europos diena – gegužės 9-oji – Lietuvoje ir visoje Europoje tradiciškai sutinkama šventiniais renginiais. Visą savaitę daugelyje šalies miestų ir miestelių vyks šiai dienai skirtos diskusijos, susitikimai, koncertai ir kitos veiklos, o didžiausias Europos dienos renginys gegužės 10 d. šiais metais visus kvies į Alytų.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius apie Europos dieną sakė: „Europos dieną švenčiame idėją, gimusią Roberto Šumano ir kitų vizionierių mintyse. Idėją, kuri padėjo ištrūkti iš šimtmečiais alinusių konfliktų ir kurti taikos bei vienybės projektą. Šiais metais kartu minime ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15 metų sukaktį. Per šį trumpą laikotarpį Lietuva labai daug pasiekė, subrendo politiškai ir ekonomiškai. Šią ypatingą dieną kviečiame švęsti Dzūkijos širdyje – Alytuje. Mieste, kuris 2003 metų referendume labiausiai tikėjo Europos idėja ir net 95 proc. balsavusiųjų alytiškių tarė tvirtą ir nedviprasmišką „TAIP“ Europai – tai buvo aukščiausias rezultatas visoje Lietuvoje. Alytaus ambicija peržengia kasdienius rūpesčius ir šiandien, inovacijų ir investicijų plėtroje, žiedinėje ekonomikoje ir kuria stiprią, savimi pasitikinčią ir europietišką vietos bendruomenę.“
Šiandien parodyta pirmoji juodosios skylės nuotrauka, padaryta įgyvendinant pasaulinio mokslinio bendradarbiavimo projektą „Event Horizon Telescope“. Šis didis atradimas padėjo gauti vaizdinį juodųjų skylių egzistavimo įrodymą ir išplėsti šiuolaikinio mokslo ribas.
Galimybė pirmą kartą pamatyti juodąją skylę – rezultatas, pasiektas įgyvendinant plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje projektą „Event Horizon Telescope (link is external)“. Vieną iš pagrindinių vaidmenų jame atliko ES finansuojami mokslininkai. Šis svarbus mokslinis laimėjimas iš esmės keičia mūsų turėtą juodųjų skylių supratimą, patvirtina Alberto Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos prognozes ir atveria naujus mūsų visatos tyrimo horizontus.
Balandžio 5 d. Alytaus mieste vyko knygos pristatymas, kuriame dalyvavo jos autorius, politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala bei žurnalistas, politologas Vladimiras Laučius. Knygą jie pristatė net trims alytiškių auditorijoms: miesto akademinei bendruomenei, profesinio rengimo centro bendruomenei ir III a.universiteto klausytojams.
Kaip pažymėjo Vladimiras Laučius, knygoje analizuojamos ne tik esamos problemos ir klausimai, kurie neturi vienareikšmio atsakymo, bet ir pateikiama Europos Sąjungos vizija, kaip ji turėtų vystytis ateityje, kokie turėtų būti valstybių santykiai. Knyga išsiskiria savo informatyvumu ir objektvumu, nes autorius išsamiai pateikia kiekvienos pozicijos argumentus, nereikšdamas simpatijų konkrečiai pozicijai. Anot svečio, tai yra didelis privalumas, nes šiandien, kaip reta, viešojoje erdvėje yra daug propogandos, šališkumo tiek rašant knygas, tiek straipsnius. Išskirtina ir tai, kad problemos analizuojamos istoriniame kontekste, kalbama apie nesutarimų, ginčų, vizijų atsiradimo šaknis.Knygos autorius Linas Kojala teigė, kad pagrindinis jos tikslas – būti mini žemėlapiu, siekiant suprasti vykstančių procesų kontekstą, nes informacinio triukšmo amžiuje sekti ir perprasti tokį sudėtingą procesą kaip Europos Sąjunga yra pakankamai sudėtinga. Susitikimo metu autorius išanalizavimo priežastis, kodėl Didžioji Britanija nori išstoti iš Europos Sąjungos. Pagrindinė priežastis – imperialistinis mentalitetas, nes visai neseniai, dar 1913 m., ji kontroliavo 23 proc. pasaulio teritorijos. Nepaprastai įdomiai autorius papasakojo apie Britų parlamento subtilybes. Vladimiras Laučius papildė, kad brexit’ ui įtakos turėjo ir skirtingos Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos minties politikos: kontinentinė ir imperialistinė, kurios siekia net 17 a.
2019 metų ES sveikatos srities apdovanojimus Europos Komisija skirs vaikų bei jaunimo nutukimo mažinimo ir prevencijos iniciatyvoms, padedančioms ar padėjusioms gerinti visuomenės sveikatą Europos Sąjungoje. Šios iniciatyvos kvietimo teikti paraiškas momentu turi būti tebevykdomos arba gali būti jau pasibaigusios, bet ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 1 d.
Konkurse dalyvausiančios iniciatyvos bus suskirstytos į tris kategorijos pagal vykdytojus: miestai, nevyriausybinės organizacijos ir mokyklos. Pirmiausia bus atrinka po tris geriausias kiekvienos kategorijos iniciatyvas, iš kurių galiausiai bus išrinktos 3 geriausios, ir jų vykdytojai bus apdovanoti 100 000 EUR prizu.
