ES parlamento rinkimai

a4m3JYr2019 metais, Europos Parlamento (EP) rinkimai Europos Sąjungos (ES) šalyse vyks gegužės 23-26 dienomis, o Lietuvoje – gegužės 26-ąją. Tokiam ES Tarybos sprendimo projektui  pritarė europarlamentarai. Tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai vyksta nuo 1979 metų kas penkerius metus. Pagal ES sutartį nuo šių rinkimų rezultatų priklausys ir naujojo Europos Komisijos pirmininko kandidatūra. EP rinkimų datai pritarė 492 europarlamentarai, nepritarė 14, o susilaikė 24. Europarlamentarai patvirtino ir 2019 m. plenarinių posėdžių datas.
Kas penkeri metai ES piliečiai renka asmenis, kurie jiems atstovaus Europos Parlamente. Šie tiesioginiai rinkimai vyksta nuo 1979 m. Iki tol EP nariai buvo skiriami ES valstybių parlamentų.

         Kiekviena valstybė narė turi teisę rinkti nustatytą skaičių Europos Parlamento narių. Nors planuojama, kad iš ES išstojus Jungtinei Karalystei jo narių sumažės nuo 751 iki 705, Lietuvoje toliau bus renkama 11 europarlamentarų. Vietų paskirstymas numatytas Europos sutartyse remiantis mažėjančio proporcingumo principu: daugiau gyventojų turinčios šalys turi daugiau vietų negu mažesnės šalys, tačiau pastarosios turi daugiau vietų, negu priklausytų griežtai laikantis šio proporcingumo principo. Pagal Lisabonos sutartį 2014 m. rinkimuose Europos Parlamento narių skaičius svyruos nuo šešių Maltoje, Liuksemburge, Kipre ir Estijoje iki 96 Vokietijoje.

Balsavimo praktika įvairiose ES valstybėse skiriasi, tačiau yra keletas bendrų dalykų, iš kurių svarbiausia tai, kokia forma turėtų būti laikomasi proporcingo atstovavimo tvarkos. Taip suteikiama galimybė didesnėms ir mažesnėms partijoms siųsti savo atstovus į Europos Parlamentą pagal gautą balsų skaičių. Tačiau kiekviena šalis gali savarankiškai priimti sprendimus dėl daugelio svarbių rinkimų tvarkos aspektų. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės suskirsto savo teritoriją į regionines rinkimų apygardas, o kitose yra viena rinkimų apygarda. Valstybėms taip pat galima pačioms pasirinkti rinkimų datą atsižvelgiant į savo rinkimų tradicijas. Europos Parlamento rinkimai paprastai tęsiasi keturias dienas; Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose balsuojama ketvirtadienį, daugelio kitų valstybių gyventojai balsuoja sekmadienį.

           Rinkimuose varžosi nacionalinės politinės partijos, tačiau dauguma išrinktų Europos Parlamento narių patys nusprendžia, kokioms tarptautinėms politinėms frakcijoms priklausys. Dauguma nacionalinių partijų priklauso kuriai nors didesnei Europos politinei šeimai, todėl rinkimų naktį svarbiausias klausimas – kuri iš šių Europos politinių grupių kitą Parlamento kadenciją turės didesnę įtaką priimant sprendimus. Europos Vadovų Taryba, rinkdama kandidatą į Europos Komisijos – ES vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko pareigas, turi atsižvelgti į rinkimų rezultatus.

        Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai padaugėjo Europos Parlamento galių ir jis tapo vienu iš svarbiausių teisės aktų leidėjų, kuriam tenka lemiamas vaidmuo formuojant Europos politiką. Balsavimas Europos Parlamento rinkimuose – tai kiekvieno piliečio galimybė daryti įtaką Parlamento sudėčiai ir sprendimams, kurie bus priimami per penkerius kadencijos metus.

Informacija apie ES Alytaus regiono piliečiams

Translate »