Europa investuoja į kosmosą

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska: Liepos 25 d. Europos Sąjunga į kosmosą paleido keturis naujus navigacijos sistemos „Galileo“ palydovus, padėsiančius sistemai siųsti tikslesnį signalą. Tai dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti, kad „Galileo“ iki 2020 m. taptų geriausia pasaulyje palydovinės navigacijos sistema. 

Tačiau kodėl jums turėtų rūpėti, kas vyksta kosmose? Dalis atsakymo – jūsų delne. Dėl „Galileo“ naudodamiesi žemėlapiais išmaniajame telefone galėsite nustatyti savo padėtį 20 cm tikslumu. Tai geriau už GPS. Ekonomika reaguoja: vien praėjusiais metais parduota apie 75 mln. mobiliųjų telefonų, susietų su „Galileo“ sistema.

Tačiau „Galileo“ tai daugiau nei žemėlapiai ir programėlės. Jos signalai naudojami šiuolaikinės bankininkystės, palydovinės televizijos, eismo ir geležinkelių valdymo srityse. Jos duomenys gali padėti nustatyti, iš kurio pastato aukšto asmuo šaukiasi pagalbos. Ateityje be palydovinės navigacijos neapsieis nė vienas autonominis automobilis ar dirbtinio intelekto sistema. Ir tai tik pradžia. Ateityje „Galileo“ prietaikų ir paslaugų bus pačių įvairiausių, jų dar nė negalime įsivaizduoti. Be šių praktinių naudojimo būdų, „Galileo“ yra ir strateginis Europos projektas. Jis užtikrina mūsų savarankiškumą ir nepriklausomumą tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu. Investicijos į „Galileo“ padeda neatsilikti nuo JAV ir neužleisti vietos Rusijai ar Kinijai.

„Galileo“ – tik dalis mūsų kosminės odisėjos. Europa taip pat sukūrė geriausią pasaulyje palydovinę Žemės stebėjimo programą „Copernicus“. Ji mums suteikia galimybę stebėti mūsų planetą, jos atmosferą, vandenynus ir žemynus. Šiandien orbitoje yra 7 palydovai, todėl netrukus „Copernicus“ bus didžiausia pasaulyje duomenų teikėja po „Google“.

Be to, „Copernicus“ mums suteikia galimybę susipažinti su tiksliausiais klimato ir aplinkos duomenimis (jie nemokami, atviri ir prieinami visą parą kasdien). Šie duomenys naudojami vykdant gelbėjimo operacijas miškų gaisrų, potvynių, uraganų ir žemės drebėjimų atvejais. Palydovai mums padeda imtis tiksliojo ūkininkavimo, taip pat stebėti klimato kaitą ir miestų taršą. Norime žengti dar vieną žingsnį į priekį. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad „Copernicus“ pasaulyje būtų pagrindinė Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimų stebėsenos sistema. Taigi užtikrinsime, kad Europos technologijos atitiktų jos vadovaujamąjį vaidmenį kovos su klimato kaita srityje. „Galileo“ ir „Copernicus“ padėjo Europai kosminėje erdvėje pasauliniu lygmeniu užimti antrąją vietą.

Kosmoso sektoriuje šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai – randasi naujų dalyvių, revoliucingųjų technologijų ir naujų verslo metodų. Turime neatsilikti. Taigi turime investuoti į kosmosą, kurti naują požiūrį į kosmoso sektorių ir užtikrinti sąveiką su saugumo ir gynybos prietaikomis. Šiais siekiais grindžiami Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujos 16 mlrd. EUR vertės ES kosmoso programos po 2020 m. „Galileo“ ir „Copernicus“ taps didesnės, geresnės ir stipresnės. Bus sukurta naujų saugumo komponentų, pvz., palydovų ryšys ir kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema. Remsime savarankišką Europos prieigą prie kosmoso ir padėsime klestėti ir augti sektoriaus startuoliams.

Kosmoso sektorius – puikus sėkmingo Europos bendradarbiavimo pavyzdys. Nė viena valstybė narė pati viena nebūtų galėjusi tiek pasiekti. Pradėtas pastangas turime tęsti ir ateityje. Komisijai pateikus pasiūlymą dėl kosmoso programos po 2020 m., valstybės narės ir Europos Parlamentas turi galimybę užtikrinti, kad Europa dar tvirčiau įsitvirtintų kosmoso sektoriuje pasauliniu lygmeniu – savo ir savo piliečių labui.