Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m.

 

Kito ilgalaikio ES biudžeto laikotarpiu (2021–2027 m.) Europos Komisija siūlo modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).Kito ilgalaikio ES biudžeto laikotarpiu (2021–2027 m.) Europos Komisija siūlo modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Numačius 365 mlrd. EUR biudžetą, pasiūlymais užtikrinama, kad BŽŪP tebebūtų perspektyvi politika, ją vykdant ir toliau būtų remiami ūkininkai ir kaimo bendruomenės, ES žemės ūkis būtų plėtojamas tvariai ir būtų atsižvelgiama į ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos siekius. Šiandienos pasiūlymais valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir atsakomybės pasirinkti, kaip ir kur investuoti BŽŪP lėšas, kad būtų pasiekti ES lygmeniu nustatyti dideli pažangaus, atsparaus, tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus tikslai, tuo pat metu užtikrinant teisingą ir tikslingesnį ūkininkų pajamų rėmimą.

Lietuvai siūlomi asignavimai einamosiomis kainomis yra 5 140,9 mln. eurų (3 770,5 mln. eurų tiesioginėms išmokoms, 4,2 mln. eurų rinkos priemonėms, 1 366,3 mln. eurų kaimo plėtrai), o palyginamosiomis 2018 m. kainomis yra 4 561,7 mln. eurų (3 343,9 mln. eurų tiesioginėms išmokoms, 3,7 mln. eurų rinkos priemonėms, 1 214,2 mln. eurų kaimo plėtrai).

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas: „Šiandienos pasiūlymais Komisija vykdo savo įsipareigojimą modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką, jais tvirtai įgyvendinamas subsidiarumo principas valstybių narių atžvilgiu, užtikrinamas atsparesnis Europos žemės ūkio sektorius ir išplečiamas politikos mastas aplinkos ir klimato klausimais.“

Toliau nurodyti pagrindiniai Komisijos pasiūlymų dėl modernizuotos ir supaprastintos BŽŪP aspektai.

1. Naujas darbo modelis. Valstybės narės turės daugiau lankstumo, kaip panaudoti joms skirtus finansinius asignavimus, todėl galės rengti tikslines programas, kuriomis veiksmingiausiai atsižvelgiama į ūkininkams ir platesnėms kaimo bendruomenėms susirūpinimą keliančius dalykus. Valstybės narės taip pat turės galimybę perkelti iki 15 % jų BŽŪP asignavimų iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtros programas ir atvirkščiai, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų finansuoti savo prioritetus ir priemones. Vienodos sąlygos valstybėms narėms bus užtikrintos:

  • strateginiais planais, kurie skirti visam laikotarpiui ir kuriuose išdėstoma, kaip kiekviena valstybė narė ketina pasiekti 9 ES masto ekonominius, aplinkos ir socialinius tikslus naudodama ir tiesiogines išmokas ir kaimo plėtros programas. Komisija tvirtins kiekvieną planą, kad užtikrintų suderinamumą ir bendrosios rinkos apsaugą;
  • Komisija atidžiai stebės kiekvienos šalies rezultatus ir pažangą siekiant sutartų tikslų.

2. Sąžiningesnės sąlygos paramą teikiant tikslingiau. Tiesioginės išmokos, kuriomis ūkininkams užtikrinamas stabilumas ir nuspėjamumas, ir toliau bus esminė politikos dalis. Pirmenybė bus teikiama mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, kurių ES ūkininkavimo sektoriuje dauguma, paremti ir padėti jauniesiems ūkininkams. Komisija toliau laikosi įsipareigojimo siekti teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių taikydama išorės konvergencijos mechanizmą.

Be to:

  • ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 000 EUR bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 000 EUR išmokų ūkiui riba. Bus visapusiškai atsižvelgta į darbo sąnaudas. Taip siekiama užtikrinti, kad išmokos būtų paskirstomos teisingiau;
  • maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą;
  • šalys turės atidėti bent 2 % savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti. Tai papildys finansinė parama kaimo plėtrai ir įvairioms priemonėms, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis žeme ir ją perleisti.

3. Didesni užmojai aplinkos ir klimato politikos klausimais. Šiandien pasiūlytais ES masto tikslais atsižvelgiama į klimato kaitą, gamtos išteklius, biologinę įvairovę, buveines ir kraštovaizdžius. Ūkininkų pajamų rėmimas jau yra susietas su aplinkai ir klimatui nekenkiančios ūkininkavimo praktikos taikymu.

Pagal naująją BŽŪP bus reikalaujama, kad ūkininkų užmojis būtų dar platesnis, nustačius ir privalomas, ir paskatomis grindžiamas priemones:

  • tiesioginių išmokų gavimo sąlyga bus sugriežtinti aplinkos ir klimato reikalavimai;
  • kiekviena valstybė narė turės pasiūlyti ekologines schemas, kurios bus finansuojamos iš nacionalinių tiesioginių išmokų asignavimų, kad paremtų ūkininkus, kurie imasi daugiau veiksmų negu nustatyti privalomi reikalavimai;
  • bent 30 % nacionalinių asignavimų kaimo plėtrai bus skirta aplinkosaugos ir klimato priemonėms;
  • numatoma, kad 40 % viso BŽŪP biudžeto bus skirta priemonėms, kurios padės įgyvendinti klimato politikos veiksmus;
  • valstybės narės galės ne tik perkelti 15 % asignavimų iš vieno ramsčio į kitą, bet ir perkelti dar 15 % lėšų iš pirmojo į antrąjį ramstį su klimato ir aplinkos apsaugos priemonėmis susijusioms išlaidoms (be nacionalinio bendro finansavimo).

4. Didesnis žinių ir inovacijų panaudojimas. Vykdant modernizuotą BŽŪP bus pasinaudota visomis naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, tokiu būdu padedant ir ūkininkams, ir viešojo administravimo įstaigoms:

  • maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams bus atidėta 10 mlrd. EUR ES mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“ lėšų;
  • valstybės narės bus skatinamos naudotis didžiaisiais duomenimis ir naujomis technologijomis kontrolės ir stebėjimo tikslais (pavyzdžiui, naudoti palydovų duomenis ūkių dydžiams patikrinti, kai nagrinės tiesioginių išmokų prašymus), todėl labai sumažės patikrų vietoje poreikis;
  • bus paskatintas skaitmeninimas kaimo vietovėse, pavyzdžiui, didinant galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu kaimo regionuose. Tokiu būdu bus pagerinta gyvenimo kokybė tuose regionuose ir toliau padedama didinti Europos žemės ūkio gamybos konkurencingumą.

Tolesni veiksmai

Siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau pradėtų duoti rezultatų vietoje ir kad ūkininkams būtų užtikrinamas jų veiklai ir sprendimams dėl investicijų būtinas aiškumas ir nuspėjamumas, nepaprastai svarbu greitai pasiekti susitarimą dėl bendrojo ilgalaikio ES biudžeto ir jo sektorinių pasiūlymų.

Uždelsus panašiai kaip dabartinio 2014–2020 m. biudžetinio laikotarpio pradžioje, gali nutikti taip, kad ūkininkai ir nacionalinės administravimo įstaigos negalės gauti naudos, kurios suteiktų naujoji BŽŪP, tokios kaip sumažėjęs biurokratizmas, didesnis lankstumas ir veiksmingesni rezultatai. Uždelsus patvirtinti būsimą biudžetą, taip pat būtų vėluojama pradėti tūkstančius galimų naujų projektų visoje ES, kurie turėtų padėti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms ir kuriais būtų sprendžiami įvairiausi klausimai – nuo aplinkos apsaugos stiprinimo iki naujų ūkininkų pritraukimo.

2019 metais susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingas visiems.

 

Daugiau informacijos:

Informacijos suvestinės ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikiami čia.

Informacijos suvestinė „Bendra žemės ūkio politika po 2020 m.“

Daugiau informacijos apie ES ateities biudžetą galima rasti čia.