Europos Komisija siūlo ES PVM sistemos reformą

Informacija-9055-s225x115Europos Komisija paskelbė planus dėl didžiausios ES PVM taisyklių reformos per pastaruosius 25 metus. Reforma padėtų pagerinti ir modernizuoti sistemą tiek vyriausybių, tiek įmonių naudai.

Apskritai kasmet prarandama per 150 mlrd. eurų PVM – tai reiškia, kad valstybės narės negauna įplaukų, kurios galėtų būti panaudotos mokykloms, keliams ir sveikatos priežiūrai. Apskaičiuota, kad iš tos sumos apie 50 mlrd. eurų, arba 100 eurų kiekvienam ES gyventojui per metus, prarandama dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM. Šiais pinigais gali būti finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant teroristines. Apskaičiuota, kad įgyvendinus siūlomą reformą ši suma būtų sumažinta 80 proc.

Siūloma PVM reforma taip pat padėtų padaryti sistemą tvaresnę ir įmonėms būtų paprasčiau ja naudotis. Komisija nori tokios PVM sistemos, kuri padėtų Europos įmonėms visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda ir konkuruoti pasaulio rinkose. Tarpvalstybinę prekybą vykdančios įmonės šiuo metu patiria 11 proc. didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas, palyginti tik su šalies viduje prekiaujančiomis įmonėmis. Supaprastinus ir modernizavus PVM, šios išlaidos turėtų sumažėti maždaug 1 mlrd. eurų.

Galutinė PVM sistema, kuri tiktų visai bendrajai rinkai, tebėra Europos Komisijos ilgalaikis įsipareigojimas. 2016 m. PVM veiksmų plane išsamiai paaiškinta, kodėl reikia sukurti patikimą Europos PVM erdvę, kuri būtų paprastesnė ir apsaugota nuo sukčiavimo.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Siūlome atnaujinti dabartinę PVM sistemą, kuri, kaip laikina priemonė, sukurta pieš ketvirtį amžiaus. Mums reikia galutinės sistemos, kuri leistų veiksmingiau kovoti su tarptautiniu sukčiavimu PVM. Dėl šio sukčiavimo Europos Sąjungos lygmeniu kasmet prarandama apie 50 mlrd. eurų mokestinių pajamų.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė:„Praėjus dvidešimt penkeriems metams nuo bendrosios rinkos sukūrimo, tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančios įmonės ir vartotojai iki šiol susiduria su 28 skirtingomis PVM sistemomis. Jau ir taip per ilgai šiomis spragomis naudojasi nusikaltėliai ir galbūt teroristai, kurių sukčiavimo mastas siekia 50 mlrd. eurų per metus. Laikas keisti šią pasenusią, nacionalinėmis sienomis pagrįstą sistemą! Iki 2022 m. valstybės narės turėtų PVM apmokestinamus tarpvalstybinius sandorius mūsų vidaus rinkoje laikyti vidaus operacijomis. Šiandien pateikiamu pasiūlymu tikimės tarpvalstybinį sukčiavimą PVM sumažinti maždaug 80 proc. Kartu jis palengvins tarpvalstybinę prekybą vykdančių ES įmonių veiklą, nes sumažės biurokratizmas ir paprastesnėmis taps su PVM susijusios procedūros. Trumpai tariant, tai yra gera žinia įmonėms, vartotojams ir nacionaliniams biudžetams, ir bloga žinia sukčiautojams.“

Pateikiamu dokumentų rinkiniu Komisija siūlo iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą: vienos ES šalies prekes, parduodamas kitoje ES šalyje, apmokestinti taip pat kaip prekes, parduodamas atskirų valstybių narių viduje. Taip bus sukurta nauja galutinė ES PVM sistema.

Mes sieksime susitarti dėl keturių pagrindinių principų, arba naujos galutinės bendros ES PVM erdvės kertinių akmenų. Jie yra:

  • Kova su sukčiavimu. Dabar PVM bus taikomas įmonių tarpvalstybinei prekybai. Šiuo metu tokios rūšies prekybai PVM netaikomas ir taip atsiranda spraga, leidžianti nesąžiningoms įmonėms surinkti PVM ir dingti nepervedus šių pinigų valstybei.
  • Vieno langelio principas. Įvedus vieno langelio principą, tarpvalstybiniu mastu prekiaujančioms įmonėms bus paprasčiau vykdyti savo PVM prievoles. Prekybininkai galės savo kalba pateikti deklaracijas ir atlikti mokėjimus naudodamiesi vienu interneto portalu ir pagal tas pačias taisykles bei administracinius šablonus kaip savo šalyje. Tada valstybės narės sumokės PVM tiesiogiai viena kitai, kaip jau yra dabar teikiant visas e. paslaugas.
  • Daugiau nuoseklumo. Bus pereita prie paskirties vietos principo, pagal kurį galutinė PVM suma visada mokama galutinio vartotojo valstybei narei, taikant tos valstybės narės tarifą. Toks yra valstybių narių remiamas Europos Komisijos ilgalaikis įsipareigojimas. Jis jau dabar vykdomas teikiant e. paslaugas.
  • Mažiau biurokratizmo. Bus supaprastintos sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės ir pardavėjai galės, netgi vykdami tarpvalstybinę prekybą, sąskaitas faktūras išrašyti pagal savo šalies taisykles. Įmonėms nebereikės rengti tarpvalstybinių sandorių sąrašo (vadinamosios susumuojamosios ataskaitos) savo mokesčių administratoriui.

Pateikiamame pasiūlyme taip pat įvesta patvirtinto apmokestinamo asmens sąvoka. Tai patikima įmonė, kuri naudosis daug paprastesnėmis taisyklėmis, padedančiomis sutaupyti laiko. Taip pat pasiūlyti keturi greiti sprendimai, kurie turi įsigalioti 2019 m. Šių trumpalaikių priemonių aiškiai paprašė valstybės narės, norėdamos pagerinti kasdienį dabartinės PVM sistemos veikimą, kol bus visiškai suderinta ir įgyvendinta galutinė sistema.

Tolesni veiksmai

Šis teisės akto pasiūlymas bus pateiktas valstybėms narėms, kad dėl jo susitartų Taryboje, ir Europos Parlamentui konsultacijoms. Toliau įgyvendindama šią iniciatyvą, Komisija 2018 m. pateiks išsamų teisės akto pasiūlymą, kuriuo techniniu lygmeniu iš dalies būtų pakeista vadinamoji PVM direktyva, kad siūloma galutinė PVM sistema galėtų būti sklandžiai įgyvendinta.

Pagrindiniai faktai

Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema atlieka svarbų vaidmenį Europos bendrojoje rinkoje. Pirmoji PVM direktyva buvo priimta dar 1967 m. Iš pradžių ji buvo įgyvendinama norint atsisakyti apyvartos mokesčių, kurie iškreipė konkurenciją ir trukdė laisvam prekių judėjimui, ir panaikinti fiskalinius patikrinimus bei formalumus prie vidaus sienų. PVM yra pagrindinis ir augantis pajamų šaltinis ES: 2015 m. iš PVM gauta 1 trln. eurų, o tai sudaro 7 proc. ES BVP. Vienas iš ES nuosavų išteklių taip pat pagrįstas PVM. PVM, kaip vartojimo mokestis, yra viena augimui palankiausių apmokestinimo formų.

Nepaisant daugelio reformų, PVM sistema nespėjo prisitaikyti prie iššūkių, kuriuos šiandien kelia pasaulinė, skaitmeninė ir judriojo ryšio ekonomika. Dabartinė PVM sistema buvo sukurta 1993 m. ir turėjo būti laikina. Ji yra suskaidyta ir pernelyg sudėtinga tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms, kurių vis daugėja, ir palieka galimybių sukčiauti: vidaus ir tarpvalstybiniai sandoriai vertinami skirtingai, ir prekės ar paslaugos gali būti įsigyjamos bendrojoje rinkoje nesumokant PVM.

Komisija nuolat ragino imtis PVM sistemos reformos. Dėl PVM ES mastu prekiaujančioms įmonėms sienos išlieka kasdiene realybe. Dabartinės PVM taisyklės yra viena iš paskutinių ES teisės sričių, neatitinkančių principų, kuriais grindžiama bendroji rinka.

Daugiau informacijos

Klausimai ir atsakymai dėl PVM reformos

Nuoroda į komunikatą

2016 m. PVM veiksmų planas

2017 m. PVM nepriemokos tyrimas

Komisijos pasiūlymai dėl e. prekybai taikomo PVM (2016 m. gruodžio mėn.)

Poveikio vertinimas