Europos Komisija siūlo, kaip Europos Sąjungą padaryti efektyvesnę

 

 

 

Šiandien Europos Komisija skelbia keletą praktinių būdų, kaip padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą ir pagerinti ryšį tarp ES institucijų vadovų ir Europos piliečių. Šie dokumentai parengti 2018 m. vasario 23 d. neoficialiam vadovų susitikimui.

Šiandien Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris sakė: „Bratislavos veiksmų gairėmis, Romos deklaracija ir dabar Vadovų darbotvarke stengdamasi sukurti Sąjungą, kuri piliečiams duoda konkrečios apčiuopiamos naudos jiems rūpimose srityse, Europa elgiasi teisingai. Turime toliau eiti šiuo keliu. Visada sakiau, kad forma turi būti parinkta pagal funkciją. Dabar ne metas ilgoms diskusijoms apie institucijų reformą ar Sutarties pakeitimus. Tačiau galime šį tą padaryti, kad pagrindinius savo prioritetus įgyvendintume dar efektyviau. Galimybių daug, tačiau tikslas turi būti vienas: sukurti Europą, kuri pasiekia rezultatų.“

Vaisinga 2014 m. pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) modelio patirtis

2014 m. rinkimai į Europos Parlamentą sustiprino trijų ES institucijų tarpusavio ryšį, pagerėjo jų darbo efektyvumas. Rinkimų procesas padėjo institucijoms susitarti dėl bendros penkerių metų kadencijos darbo programos, o Junckerio vadovaujamai Komisijai – dirbti politiškiau ir skirti jėgas toms sritims, kuriose Sąjunga pasiekia geriausių rezultatų, visa kita paliekant valstybėms narėms.

Pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m. Pirmininkas Junckeris sakė, kad 2014 m. pagrindinių kandidatų eksperimentas turi tęstis. Šiandien Komisija nurodo, kaip procesą tobulinti laikantis galiojančių Sutarčių ir išsaugant ES institucijų pusiausvyrą ir pusiausvyrą tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, politinės partijos raginamos anksčiau, iki 2018 m. pabaigos, apsispręsti dėl pagrindinio kandidato ir anksčiau pradėti rinkimų kampaniją. Tada rinkėjai turės daugiau galimybių tapatintis su kandidatais ir jų politinėmis programomis.

Komisija taip pat rekomenduoja aiškiau parodyti nacionalinių ir Europos partijų sąsajas. Šalių politinės partijos turėtų aiškiai nurodyti, kurioms Europos partijoms jos priklauso, pavyzdžiui, naudoti jų logotipą per kampaniją ir balsavimo biuleteniuose. Jos taip pat turėtų pareikšti aiškią poziciją svarbiais Europos klausimais ir nurodyti, prie kurios Europos Parlamento frakcijos jos ketina prisijungti ir ką rinks Europos Komisijos pirmininku.

Europos Parlamento ir Europos Komisijos sudėtis

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Europos Parlamento pasiūlymu, turi spręsti dėl 2019–2024 m. kadencijos Europos Parlamento sudėties ir Jungtinei Karalystei pasitraukus likusių vietų. Viena galimybė – dalį tų vietų skirti tarpvalstybinei rinkimų apygardai. Nors vasario 7 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas balsavo nepritarti tarpvalstybinei apygardai, tačiau kelio tolesnėms diskusijoms neužkirto. Keletas valstybių narių neseniai šią idėją parėmė, o kitos jai pasipriešino. Tarpvalstybinė apygarda aiškiau atspindėtų rinkimų Europos aspektą, nes atvertų kandidatams galimybę pasiekti daugiau piliečių visoje Europoje. Kita vertus, parlamentarai paprastai atstovauja rinkėjams, juos išrinkusiems vietos ar nacionaliniu lygmeniu, ir su jais bendrauja, kad galėtų atsiskaityti ir išreikšti tų rinkėjų rūpesčius. Komisija palankiai vertina tarpvalstybinių sąrašų idėją, tačiau, norint ją įgyvendinti 2019 m. rinkimuose, reikalingas vieningas Tarybos pritarimas ir pakeitimai visų 27 valstybių narių rinkimų įstatymuose.

Šiuo metu Komisijos narių kolegiją sudaro 28 nariai, t. y. po vieną iš kiekvienos valstybės narės, kaip numatyta 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendime. Iki naujos Europos Komisijos paskyrimo vadovai turi nuspręsti: išsaugoti vieno nario iš kiekvienos valstybės narės principą ar Komisiją sumažinti. Mažesnė vykdomoji institucija teoriškai veiktų efektyviau, būtų lengviau valdoma ir leistų tolygiau paskirstyti atsakomybės sritis. Tačiau mažesnė Komisija reikštų, kad kai kurios valstybės narės nebeturėtų atstovų politiniu institucijos lygmeniu. Be to, ji netektų galimybės naudotis tiesioginiu politinės komunikacijos su piliečiais ir nacionalinėms valdžios institucijoms kanalu.

Dviguba Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininko pareigybė.

Pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m. Pirmininkas Junckeris pirmą kartą iškėlė dvigubas pareigas einančio pirmininko idėją. Vienam asmeniui einant abi – Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko – pareigas Sąjungos struktūra galbūt taptų efektyvesnė. Tai įmanoma nekeičiant galiojančių Sutarčių. Sujungti abiejų institucijų nėra būtina. Europos Komisijos pirmininkas jau yra Europos Vadovų Tarybos narys. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose nebalsuoja nei vienas, nei kitas pirmininkas: jiems pavesta patarinėti, teikti savo tarnybų parengtą medžiagą, padėti rasti bendrą kalbą ir rasti galimus kompromisus.

Piliečių dialogai

Europos Komisija reguliariai rengia piliečių dialogus su Komisijos nariais, Europos Parlamentu, nacionalinėmis vyriausybėmis, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais. Nuo 2012 m. daugiau nei 160 vietų įvyko daugiau kaip 500 tokių interaktyvių viešų debatų, ir nuo dabar iki 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą Komisija juos rengs dažniau. Ji užsibrėžė suorganizuoti dar 500 renginių. Komisija palankiai vertina atskirų valstybių narių iniciatyvas rengti nacionalinius pokalbius su piliečiais dėl Europos ateities ir, kai gali, yra pasirengusi pasiūlyti paramą, pavyzdžiui, šį procesą susieti su internetinėmis konsultacijomis dėl Europos ateities, kurios galėtų tęstis iki 2019 m. gegužės 9 d. Komisija pasidalys geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis.

Pagrindiniai faktai

Šiandien pasiūlytos idėjos ir galimi pasirinkimai parengti remiantis 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos priimta 2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita. Joje raginta rasti būdų iškelti Europos aspektą, didinti ES sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą, toliau aiškintis, kodėl kai kuriose valstybėse narėse rinkėjų aktyvumas nuolat mažas, ir jį didinti.

Daugiau informacijos

Komunikatas Europa, kuri pasiekia rezultatų. Institucijų organizavimo galimybės siekiant padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą

Rekomendacija, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar sklandesnius

Europos Komisijos paskelbta 2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita

2018 m. Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimų ataskaita

Informacijos suvestinėsIeškoti šios nuorodos vertimų:

  • Europos Sąjungos darbo efektyvumo didinimo galimybės.
  • Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos sudėtis. Ko tikėtis 2019 m.?
  • Kaip atsirado pagrindinių kandidatų idėja? 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą agitacijos kampanija
  • Dialogas su piliečiais artėjant rinkimams į Europos Parlamentą
  • Naujos taisyklės, kaip padidinti 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą skaidrumą
  • Dvejas pareigas einantis pirmininkas
  • Komisijos narių vizitai į nacionalinius parlamentus ir nuo kadencijos pradžios vykę susitikimai su parlamentarais