Europos Komisijos veiksmų planas siekiant žalesnės ir švaresnės ekonomikos

 

 

Mūsų planeta vis labiau kenčia nuo nenuspėjamų klimato kaitos padarinių ir išteklių išeikvojimo, todėl būtina skubiai prisitaikyti prie tvaresnio modelio. Norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be kita ko, 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia maždaug 180 mlrd. EUR papildomų investicijų. Todėl Europos Komisija kovo 8 d. nubrėžė gaires, kaip pasinaudojant finansavimu sukurti gerai veikiančią ekonomiką, kuri kartu leistų pasiekti aplinkos ir socialinius tikslus.

Paskelbtas tvaraus finansavimo veiksmų planas siejasi su kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva susieti finansavimą su specifiniais Europos ekonomikos poreikiais planetos ir mūsų visuomenės labui. Jis taip pat labai padės įgyvendinti istorinį Paryžiaus susitarimą ir ES darnaus vystymosi darbotvarkę.

Pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Kurti žalesnę ir tvaresnę ekonomiką reiškia kurti darbo vietas. Ji naudinga žmonėms ir planetai. Šiandien užtikriname, kad šio tikslo padėtų siekti finansų sistema. Mūsų pasiūlymai sudarys sąlygas investuotojams ir pavieniams piliečiams įžvalgiai rinktis, kad jų lėšos būtų naudojamos atsakingiau ir padėtų kurti tvarią ekonomiką.“

Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Remdamiesi aukšto lygio darbo grupės darbu, šiandien skelbiame planus imtis esminės reformos, galbūt padėsiančios sukurti pasaulinį tvaraus finansavimo standartą. Tik finansų sektorius gali mums padėti kasmet skirti trūkstamus180 mlrd. EUR klimato ir energijos tikslams finansuoti. Tai padės kurti tvarią ateitį būsimoms kartoms.“

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „ES jau dabar aktyviausiai investuoja į išteklių naudojimo efektyvumą ir socialinę infrastruktūrą per Europos strateginių investicijų fondą. Ne mažiau kaip 40 proc. fondo investicijų atiteks projektams, kurie padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslų kovoti su klimato kaita. Tačiau, norint užtikrinti perėjimą prie švaresnės ir tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, būtina sudaryti sąlygas tvarioms privačiojo sektoriaus investicijoms.“

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete sakė: „Pasaulio investicijos labai padeda kovoti su klimato kaita: į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir energijos naudojimo efektyvumą jau investuoti trilijonai. Paryžiaus susitarimas atveria didžiules investavimo galimybes. Ką galime padaryti, kad jomis pasinaudotume? Šiandienos veiksmų planas padės Europos finansų sektoriui tapti itin patraukliam pasaulinėms investicijoms į žaliąsias technologijas.“

Pagrindiniai veiksmų plano elementai

Prieš metus Komisija paskyrė Aukšto lygio ekspertų grupę tvarių finansų klausimais ir paprašė jos parengti išsamias rekomendacijas, kaip finansų sektorius galėtų prisidėti prie perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Remdamasi galutine grupės ataskaita, Komisija šiandien siūlo europinę tvaraus finansavimo strategiją, pateikia tolesnio darbo planą ir nurodo konkrečius veiksmus, kuriuose dalyvaus visi svarbūs finansų sistemos subjektai. Suplanuota:

  • Sukurti bendrus terminus tvariam finansavimui apibrėžti, t. y. ES sistemą, arba taksonomiją, kad būtų apibrėžta, kas yra tvaru, ir nustatyti sritis, kuriose tvarios investicijos būtų naudingiausios.
  • Remiantis šia ES klasifikacijos sistema sukurti žaliųjų finansinių produktų europinį ženklinimą. Jis leistų investuotojams lengviau atpažinti investicijas, kurios atitinka žalumo ar mažo anglies dioksido kiekio kriterijus.
  • Išaiškinti turto valdytojų ir institucinių investuotojų pareigas atsižvelgti į tvarumą investavimo procese ir sugriežtinti informacijos atskleidimo reikalavimus.
  • Reikalauti, kad draudimo ir investicijų bendrovės konsultacijas klientams teiktų pagal jų požiūrį į tvarumą.
  • Integruoti tvarumą į rizikos ribojimo taisykles. Bankai ir draudimo bendrovės yra svarbus išorės finansavimo šaltinis Europos ekonomikai. Komisija ištirs, ar prasminga pakoreguoti, kai tai pateisinama rizikos aspektu, su tvariomis investicijomis susijusio bankų kapitalo reikalavimus (vadinamąjį žaliojo rėmimo koeficientą), kartu užtikrinant finansinį stabilumą.
  • Didinti bendrovių ataskaitų skaidrumą. Siūlome persvarstyti nefinansinės informacijos gaires ir jas labiau suderinti su Finansinio stabilumo tarybos Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijomis.

Pagrindiniai faktai

Priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ES ir kitų pasaulio šalių vyriausybės įsipareigojo siekti darnesnės ekonomikos ir visuomenės. ES jau nemažai pasiekė: patvirtino 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, Energetikos sąjungos dokumentą, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir ES darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo dokumentą.

Prisidėti prie tvaresnio ekonomikos augimo turi visi, taip pat ir finansų sistema. Norint privatųjį kapitalą nukreipti į tvaresnes investicijas reikia iš esmės permąstyti finansų sistemos veikimą. Tik taip ES galės užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą ir finansinės sistemos stabilumą, didinti skaidrumą ekonomikoje ir skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Tokia idėja pagrįstas ir Europos Sąjungos kapitalo rinkų sąjungos projektas.

2016 m. Komisija paskyrė Aukšto lygio ekspertų grupę tvarių finansų klausimais. Ją sudarė 20 patyrusių ekspertų iš pilietinės visuomenės, finansų sektoriaus, akademinės bendruomenės ir ES institucijoms bei tarptautinėms organizacijoms priklausančių stebėtojų. 2018 m. sausio mėn. grupė paskelbė baigiamąją ataskaitą. Joje nurodyti 8 prioritetiniai veiksmai, be kurių, jos nuomone, neįmanoma užtikrinti tvaraus finansavimo. Aukšto lygio darbo grupės rekomendacijomis pagrįstas šiandien skelbiamas veiksmų planas.

Daugelio pagrindinių ataskaitos rekomendacijų parengiamasis darbas aptartas 2017 m. liepos 13 d. paskelbtoje grupės tarpinėje ataskaitoje. Komisija į ją atsižvelgė ir jau pasiūlė įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius į Europos priežiūros institucijų įgaliojimus. Komisija taip pat atliko viešas konsultacijas dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigų.

2018 m. kovo 22 d. Komisija rengia aukšto lygio konferenciją, kurioje bus aptartas šiandien pateiktas veiksmų planas.

Daugiau informacijos

Tvaraus finansavimo strategija

TEMINĖ APŽVALGA

Informacijos suvestinė

Daugiau informacijos apie tvarų augimą