Europos migracijos darbotvarkė: pažangai palaikyti reikia nuolatinių pastangų

 

 

 

 

Prieš prasidedant kovo mėn. Europos Vadovų Tarybai, šiandien Komisija praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant Europos migracijos darbotvarkę, ir pagrindinius tolesnius veiksmus. Tarp jų – ir Komisijos 2017 m. gruodžio mėn. politiniame veiksmų plane numatyti darbai, kuriuos reikia nuveikti siekiant iki 2018 m. birželio mėn. sudaryti visapusišką susitarimą dėl migracijos.

Patvirtinta, kad per visus 2017 m. ir pirmaisiais 2018 m. mėnesiais mažėjo neteisėtų migrantų srautas; toliau dirbta siekiant gelbėti gyvybes, šalinti pagrindines migracijos priežastis, apsaugoti Europos išorės sienas ir toliau stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. Tačiau apskritai padėtis išlieka nestabili, todėl migracijos problemai toliau veiksmingai spręsti reikės papildomų pastangų, taip pat ir didesnio bendrai ES ir valstybių narių skiriamo finansavimo.

Pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Šiandien paskelbtoje ataskaitoje įvertinama nuo praeitų metų lapkričio mėnesio padaryta pažanga. Jos pasiekėme didelėmis jungtinėmis pastangomis valdyti migraciją visais aspektais. Turime išlaikyti šį pagreitį ir rimtai darbuotis, kad įgyvendintume tolesnius žingsnius. Vienas iš jų – susitarti dėl prieglobsčio sistemos reformos. Kai kurie veiksmai negali būti atidėliojami, pavyzdžiui, valstybės narės turi tesėti savo pažadus dėl finansinių įnašų. Mūsų piliečiams labai svarbu, kad migracija būtų suvaldyta, ir to galime pasiekti tik išties visapusiškomis jungtinėmis pastangomis.“

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini sakė: „Strategija, kurios ėmėmės migracijai suvaldyti bendradarbiaudami su svarbiausiomis šalimis partnerėmis, JT organizacijomis ir Afrikos Sąjunga, pasiteisino. Drauge su jungtine AS, ES ir JT darbo grupe padėjome daugiau kaip 15 000 žmonių grįžti namo ir pradėti naują gyvenimą, taip pat iš Libijos evakavome daugiau kaip 1 300 pabėgėlių. Sprendžiant šią pasaulinio masto problemą labai svarbu bendradarbiauti ir dalytis atsakomybe.“

Už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopoulos teigė: „Atvykėlių skaičiui sumažėjus beveik 30 proc., palyginti su prieškriziniu laikotarpiu 2014 m., atėjo laikas ne lėtinti tempą, o kaip tik suintensyvinti pastangas visose srityse. Susitaikydami su dabartine padėtimi daug kuo rizikuotume. Turime daugiau ir sparčiau nuveikti grąžinimo ir sienų kontrolės srityje, atverdami teisėtus kelius ir perkeldami žmones į ES iš Afrikos bei Turkijos.“

2017 m. ES sieną neteisėtai kirto 205 000 asmenų – tai 28 proc. mažiau nei 2014 m., kuomet krizė dar nebuvo prasidėjusi. Nors nacionalinėms migracijos sistemoms tenkantis darbo krūvis mažėja, 2017 m. pateikta net 685 000 prieglobsčio prašymų.

Gelbstimos gyvybės ir šalinamos pagrindinės migracijos priežastys

Paspartintas darbas palei centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą, ypač daug dėmesio skiriant gyvybėms gelbėti, migrantams kelyje apsaugoti, savanoriškam grįžimui ir reintegracijai kilmės šalyse.

  • Nuo 2016 m. vasario mėn. ir per visus 2017 m. vykdant ES operacijas Viduržemio jūroje išgelbėta daugiau kaip 285 000 migrantų ir daugiau kaip 2 000 dykumoje, kur juos likimo valiai paliko nelegalios imigracijos tarpininkai.
  • 2017 m. lapkričio mėn. įkurta Jungtinė Afrikos Sąjungos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų darbo grupė, bendradarbiaudama su Tarptautine migracijos organizacija, padėjo daugiau kaip 15 000 migrantų iš Libijos grįžti į gimtąsias šalis. Daugiau kaip 1 300 pabėgėlių evakuoti iš Libijos pagal naują ES finansuojamą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro skubaus tranzito mechanizmą ir dabar turėtų būti skubiai perkelti į Europą. Toliau bus dedamos jungtinės pastangos sulaikytiems ir pasibaisėtinomis sąlygomis gyvenantiems migrantams evakuoti bei neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklams suardyti.
  • ES pagalbos Afrikai patikos fondas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį šalinant migraciją sukėlusias priežastis, užtikrinant migrantų bei pabėgėlių apsaugą ir kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu bei prekyba žmonėmis. Šiuo metu Sahelio ir Čado ežero regione, Somalio pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje vykdomos 147 tam skirtos programos, kurių patvirtintas bendras biudžetas – 2,5 mlrd. eurų. Tačiau svarbiems darbams ateityje kol kas stinga daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
  • Europos išorės investicijų planas ir su juo susijęs Europos darnaus vystymosi fondas sukėlė didelį mūsų partnerių finansinių institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų susidomėjimą. Reakcija, kurios sulaukta į pirmąjį kvietimą teikti investicijų pasiūlymus pagal garantijų fondą, nuteikia optimistiškai. Tačiau tikėtina, kad šiam dideliam poreikiui patenkinti reikės ir valstybių narių papildomų įnašų.

ES ir Turkijos pareiškimas toliau duoda gerų rezultatų – neteisėtų ir pavojingų sienos kirtimo atvejų skaičius sumažėjo 97 proc., palyginti su laikotarpiu iki šio pareiškimo taikymo. Šiandien Komisija Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei pradeda rinkti antrą 3 mlrd. eurų dydžio paramos dalį – pirmosios dalies lėšos pagal šią priemonę iki 2017 m. pabaigos visiškai įsisavintos sudarant sutartis (visas pranešimas spaudai pateikiamas čia).

Išorės sienų valdymo gerinimas

Šiuo metu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra teikia paramą nacionaliniams sienų apsaugos pareigūnams – palei visą migracijos maršrutą dislokuota 1 350 ekspertų. Vis dėlto vykdomoms operacijoms palaikyti turi būti skirta daugiau žmogiškųjų išteklių ir įrangos. Kartu vyksta parengiamieji darbai siekiant sukurti Europos integruoto sienų valdymo strategiją, grindžiamą principu, kad ES išorės sienos yra bendros, tad joms apsaugoti ES ir nacionalinės institucijos turi imtis kolektyvinių ir jungtinių veiksmų. Šiandienos ataskaitoje pateikiami pagrindiniai tokios strategijos rengimo elementai, kuriuos dabar turėtų įgyvendinti valstybių narių institucijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

Grąžinimo ir readmisijos užtikrinimas

Bendradarbiavimas su kilmės šalimis dėl migrantų grąžinimo labai pagerėjo. Nuo praeitos vasaros dėl praktinių grąžinimo aspektų susitarta dar su trimis šalimis, o su keliomis kitomis šalimis partnerėmis tebevyksta derybos. Šiandien Komisija taip pat siūlo nustatyti naują tvarką, pagal kurią būtų sugriežtintos vizų išdavimo sąlygos, jei šalis partnerė nepakankamai bendradarbiauja readmisijos srityje (visas pranešimas spaudai pateikiamas čia). Vis daugiau grąžinimo operacijų vykdyti padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, tačiau veiksmingą migrantų grąžinimą vykdant šias bendras operacijas turi užtikrinti valstybės narės. Nuo 2017 m. spalio mėn. vidurio agentūra prisidėjo prie 135 grąžinimo operacijų, per kurias grąžinta maždaug 4 000 asmenų.

Migrantų perkėlimas Europos Sąjungoje beveik baigtas – laikas naujai perkėlimo į ES programai

Daugiau kaip dvejus metus vykdyta migrantų perkėlimo Europos Sąjungoje programa sėkmingai artėja prie pabaigos. Prie to prisidėjo beveik visos Europos Sąjungos valstybės narės ir perkelta beveik 34 000 asmenų – t. y. daugiau kaip 96 proc. visų registruotų reikalavimus atitinkančių pareiškėjų. Ruošiamasi perkelti ir likusius pareiškėjus (149 iš Graikijos ir 933 iš Italijos). Iki šiol į Lietuvą iš viso perkelti 384 asmenys: 355 iš Graikijos ir 29 iš Italijos.

2015 m. liepos mėn. patvirtinta perkėlimo į ES programa 2017 m. buvo sėkmingai baigta – pagal ją į Europą saugiai atvežta iš viso 19 432 pažeidžiamų asmenų, o perkėlimas pagal ES ir Turkijos pareiškimą tęsiamas. Į Lietuvą pagal ES schemas (2015-2018 metais) perkelti 84 asmenys. Pagal Komisijos naują perkėlimo į ES programą, skirtą priimti bent 50 000 pabėgėlių, įsipareigojimus priimti beveik 40 000 asmenų pareiškė jau 19 valstybių narių.

Tolesni veiksmai

Ateityje reikės tęsti įvairius ES migracijos politikos veiksmus ir jiems reikės tinkamo finansavimo. Finansavimo poreikiai turėtų būti tenkinami ir didesniais įnašais iš ES biudžeto, ir didesne valstybių narių pagalba.

  • Dublino sistemos reforma – reikia intensyviau darbuotis, kad iki 2018 m. birželio mėn. pagal 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos politinį veiksmų planą būtų sudarytas visapusiškas susitarimas dėl tvarios migracijos politikos.
  • Jungtinės AS, ES ir JT darbo grupės uždavinys – toliau padėti žmonėms išvykti iš Libijos ir bendradarbiaujant su Libijos valdžios institucijomis nutraukti sistemingo pabėgėlių sulaikymo praktiką.
  • ES pagalbos Afrikai patikos fondas – kad būtų galima toliau remti visų 3 geografinių regionų programas, valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą galinčioms bet kada atsirasti finansavimo spragoms užpildyti.
  • Išorės investicijų planas – valstybės narės turėtų skirti papildomą finansavimą, kad būtų galima padidinti Išorės investicijų plano aprėptį ir jis būtų veiksmingesnis.
  • Išorės sienos – reikėtų neatidėliojant vykdyti Europos integruoto sienų valdymo techninės ir operacinės strategijos parengiamuosius darbus. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms reikia, kad valstybės narės nedelsdamos suteiktų trūkstamą techninę įrangą ir skirtų pakankamai ekspertų.
  • Grąžinimas – nors reikėtų aktyviau siekti sudaryti tolesnius readmisijos susitarimus, dabar valstybės narės turėtų nedelsdamos visapusiškai pasinaudoti jau sudarytais tokiais susitarimais ir per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros organizuojamas operacijas grąžinti daugiau asmenų.
  • Perkėlimas į Europos Sąjungą – pagal naująją prioritetinėms šalims skirtą programą valstybės narės turėtų skubiai pradėti šį perkėlimą. Į ES pagal skubaus tranzito mechanizmą turėtų būti nedelsiant perkeliami iš Libijos evakuoti pabėgėliai.
  • ES ir Turkijos pareiškimas – Be to, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei pradėta rinkti antra 3 mlrd. eurų dydžio paramos dalis, Graikijos valdžios institucijos savo ruožtu turėtų greičiau ir tinkamai prisidėti prie asmenų grąžinimo pagal šį pareiškimą, be kita ko, įgyvendindamos numatytus prieglobsčio teisės aktų pakeitimus. Taip pat reikia aktyviau darbuotis, kad migrantų antplūdžio valdymo centruose būtų sudarytos tinkamos priėmimo sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad perkėlimas iš Turkijos į ES būtų tęsiamas, Taryba turėtų aktyvuoti Savanorišką humanitarinio priėmimo programą.

Pagrindiniai faktai

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pasiūlė plataus užmojo strategiją, grindžiamą Europos migracijos darbotvarke. Strategijos tikslas – spręsti su dabartine krize susijusias neatidėliotinas problemas ir užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu neteisėtos migracijos, sienų, prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityse.

Šiandienos komunikate išdėstomi nuo 2017 m. lapkričio mėn. įvykę pokyčiai ir aptariama pažanga įgyvendinant 2017 m. gruodžio mėn. pristatytą Komisijos politinį veiksmų planą, kuriuo siekiama visapusiško susitarimo dėl migracijos.

Daugiau informacijos

Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaita

1 priedas. ES pagalbos Afrikai patikos fondas

2 priedas. Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

3 priedas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

4 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoj

5 priedas. Perkėlimas į Europos Sąjungą

6 priedas. Pagrindiniai Europos integruoto sienų valdymo strategijos elementai

Antroji Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės metinė ataskaita

Pranešimas spaudai „Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė. Komisija siūlo sutelkti papildomų lėšų Sirijos pabėgėliams

Pranešimas spaudai Komisijos pasiūlymai dėl tvirtesnės, veiksmingesnės ir saugesnės ES vizų politikos

FAKTŲ SUVESTINĖ Praėjus dvejiems EU ir Turkijos pareiškimo taikymo metams

FAKTŲ SUVESTINĖ ES Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

FAKTŲ SUVESTINĖ Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas. Migrantų apsauga ir neteisėtų srautų valdymas