Europos semestras – Komisija nustato kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus

Informacija-9055-s225x115

Komisija nustato kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus, pateikia politines rekomendacijas euro zonai ir užbaigia euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimą.

2018 m. Europos semestro ekonominės, fiskalinės ir socialinės politikos koordinavimo ciklasprasideda, euro zonoje ir ES vykstant aktyviai ekonominei veiklai, esant rekordiškai aukštam užimtumo lygiui, o nedarbo lygiui mažėjant iki ikikrizinio lygio. Kadangi visos valstybės narės prisideda prie šio spartaus augimo, šiuo metu pirmiausia reikia užtikrinti, kad ši padėtis išliktų ir būtų naudinga visiems mūsų visuomenės nariams. Kartu su atsakinga fiskaline politika vykdant struktūrines reformas visų pirma turėtų būti sudaromos sąlygos toliau didinti investicijas ir realiojo darbo užmokesčio augimą vidaus paklausai paremti. Šiandienos dokumentų rinkinys parengtas remiantis Komisijos 2017 m. rudens ekonominėmis prognozėmis ir Komisijos Pirmininko J.-C. Junkcerio 2017 m. pranešimu apie Sąjungos padėtį. Jame taip pat atsižvelgiama į naujausią Europos socialinių teisių ramsčio deklaraciją, paskelbtą Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime(link is external).

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Nepaisant visų pastarųjų metų reformų, Europos ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) nebaigta kurti. Todėl dabar turime pasinaudoti palankia padėtimi ir toliau stiprinti EPS bei užtikrinti atsparesnę ir įtraukesnę ekonomiką. Kitą mėnesį pateiksime pasiūlymų, kaip toliau stiprinti EPS. Vis dėlto EPS struktūros stiprinimas nepakeis būtinybės užtikrinti patikimą biudžeto, ekonomikos ir socialinę politiką nacionaliniu mastu. Tai yra pagrindinis Europos semestro tikslas. Šiandien pateikiame nuomonių dėl biudžeto planų projektų ir raginame valstybes nares, kurių plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, imtis reikiamų priemonių savo biudžeto planui pakoreguoti.“

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen palankiai įvertino šiandienos susitarimą ir sakė: „Vos prieš kelias dienas įvyko Socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas ir paskelbta Europos socialinių teisių ramsčio deklaracija, o dabar pristatome Europos semestrą, kuriuo vadovaujantis šis ramstis bus praktiškai įgyvendinamas ir vėl siekiama konvergencijos dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų tarp valstybių narių ir jose.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici sakė: „Euro zonos ekonomikos augimas greičiausias per dešimt pastarųjų metų ir deficito vidurkis kitais metais turėtų nukristi nuo daugiau kaip 6 % (2010 m.) iki mažiau kaip 1 % BVP. Tačiau kelių valstybių narių viešojo sektoriaus skola ir toliau yra didelė – tai trukdo joms investuoti į ateitį. Šios šalys turėtų pasinaudoti šia galimybe toliau stiprinti savo viešuosius finansus, taip pat ir struktūriškai, o fiskalinio manevravimo galimybių turinčios šalys turėtų tuo pasinaudoti ir remti investicijas savo piliečių naudai.“

Ekonomika labai sparčiai auga, šiais metais euro zonos ekonomikos augimas bus sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį. Gerus veiklos rezultatus lemia nemažėjantis privatus vartojimas, tvirtas augimas visame pasaulyje ir mažėjantis nedarbas. Visų valstybių narių ekonomika auga, gerėja jų darbo rinkų padėtis, tačiau darbo užmokestis didėja lėtai. Esant palankioms finansavimo sąlygoms ir dėl sumažėjusio netikrumo gerokai praskaidrėjus ekonominėms nuotaikoms taip pat didėja investicijos. Labai pagerėjo euro zonos šalių viešieji finansai. Valstybių narių ekonomikos ciklo etapai skirtingi, todėl šiandienos gairėse pabrėžiama, kad reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp paramos ekonomikos plėtrai ir viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo, visų pirma mažinant didelę skolą.

2018 m. metinė augimo apžvalga

Remiantis ankstesnėmis gairėmis ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių ekonomikos ciklo padėtį, metinėje augimo apžvalgoje (MAA) valstybės narės raginamos didinti investicijas ir taip remti ekonomikos plėtrą, didinti produktyvumą ir palaikyti ilgalaikį augimą. Komisija taip pat rekomenduoja toliau vykdyti struktūrines reformas, kad Europos ekonomika taptų stabilesnė, įtraukesnė, našesnė ir atsparesnė. Fiskalinė politika turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo ir ekonomikos plėtros rėmimo. Prioritetas turi likti didelės skolos mažinimas ir fiskalinio rezervo atkūrimas. Siekti šio tikslo galėtų padėti mokesčių sistemos spragų šalinimas, viešųjų finansų struktūros kokybės gerinimas ir tikslingesnės išlaidos. Įvairius sektorius apimantis prioritetas toliau lieka socialinis teisingumas, o Europos socialinių teisių ramsčio principai ir teisės nuo šiol bus įtraukti į Europos semestrą.

2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

Įspėjimo mechanizmo ataskaita yra neatsiejama Europos semestro priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią disbalansui, trukdančiam sklandžiai veikti valstybių narių ekonomikai, visai euro zonai ar visai ES. Remiantis įspėjimo mechanizmo ataskaita, 12 šalių pasiūlyta įtraukti į 2018 m. nuodugnią apžvalgą. Tai yra tos pačios šalys (Airija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Švedija ir Vokietija), kuriose disbalansas buvo nustatytas ankstesniame makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) etape. Nuodugnias apžvalgas Komisija pateiks savo šalių ataskaitose 2018 m. vasario mėn.

Bendros užimtumo ataskaitos projektas

Šių metų Bendros užimtumo ataskaitos projektas yra pirmasis dokumentas, kuriuo remiantis bus praktiškai naudojama socialinių rodiklių suvestinė, pradėta taikyti kaip viena iš Europos socialinių teisių ramsčioįgyvendinimo priemonių. Valstybių narių veiklos rezultatai vertinami pagal 14 pagrindinių rodiklių. Bendroje užimtumo ataskaitoje taip pat aptariamos nacionalinės politinės reformos, kuriomis siekiama pagal ramstį nustatytų tikslų.

Bendroje užimtumo ataskaitoje nurodyta, kad padėtis darbo rinkoje toliau gerėja: nuo šios Komisijos kadencijos pradžios sukurta apie 8 mln. papildomų darbo vietų. Nedarbas toliau mažėja – 2017 m. rugsėjo mėn. jis buvo 7,5 % (euro zonoje – 8,9 %), o tai yra žemiausias lygis nuo 2008 m. Vis dėlto darbo užmokesčio augimas neatspindi pagerėjimo darbo rinkoje. Yra valstybių narių, kur disponuojamų pajamų lygis tebėra žemesnis nei prieš krizę.

Pasiūlymas dėl užimtumo gairių

Užimtumo gairėse nurodomi bendri nacionalinės užimtumo politikos prioritetai ir tikslai bei padedamas konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindas. Šių metų pasiūlymo tekstas dera su Europos socialinių teisių ramsčio principais – siekiama padidinti Europos konkurencingumą ir paversti ją geresne vieta investuoti, kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti socialinę sanglaudą.

Rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos

Komisija rekomenduoja siekti, kad visos euro zonos fiskalinė kryptis būtų iš esmės neutrali ir būtų taikomos subalansuotos politikos priemonės. Tai turėtų padėti remti investicijas ir gerinti viešųjų finansų kokybę ir struktūrą. Atsižvelgiant į Komisijos prioritetus, valstybių narių taip pat prašoma dėti daugiau pastangų, kad būtų sparčiau įgyvendintos kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonės.

Rekomendacija taip pat raginama vykdyti politiką, kuria remiamas tvarus ir integracinis augimas ir gerinamas atsparumas, perbalansavimas ir konvergencija. Pirmenybė turėtų būti teikiama reformoms, kuriomis didinamas produktyvumas, gerinama institucinė ir verslo aplinka, sudaromos palankios sąlygos investuoti, remiamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir mažinama nelygybė. Komisija ragina valstybes nares padaryti didelę pažangą, kad būtų sukurta bendroji rinka, visų pirma paslaugų srityje. Einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą turinčios valstybės narės turėtų siekti didinti produktyvumą, o einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės narės turėtų skatinti darbo užmokesčio augimą ir investicijas bei remti vidaus paklausą.

Komisija skatina įgyvendinti reformas, kuriomis remiamos lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga bei įtrauktis. Ji taip pat ragina euro zonos valstybes nares sumažinti mokesčių naštą darbo jėgai, visų pirma mažas pajamas gaunantiems ir antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims.

Rekomendacijoje raginama tęsti bankų sąjungos kūrimo darbą, susijusį su rizikos mažinimu ir pasidalijimu, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą, ir pradėti taikyti Bendro pertvarkymo fondo bendrą fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę. Kad būtų užkirstas kelias susidaryti pernelyg didelei rizikai, reikėtų stiprinti Europos lygmeniu vykdomą finansų įstaigų priežiūrą. Taip pat reikėtų sparčiau mažinti neveiksnių paskolų skaičių ir toliau integruoti bei plėtoti ES kapitalo rinkas, kad būtų sudaryta daugiau galimybių gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

Galiausiai Komisija rekomenduoja sparčiau siekti ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos vidaus rinką ir laikantis atviro bei skaidraus požiūrio į euro zonai nepriklausančias valstybes nares.

Nuomonės dėl euro zonos biudžeto planų projektų

Komisija taip pat įvertino, ar euro zonos valstybių narių 2018 m. biudžeto planų projektai (BPP) atitinka Stabilumo ir augimo pakto (SAP) nuostatas. Ji priėmė 18 nuomonių dėl visų euro zonos valstybių narių, išskyrus Graikiją.

Dėl šešiolikos šalių, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Šešių šalių (Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo, Suomijos ir Nyderlandų) BPP atitinka2018 m. SAP reikalavimus.

Penkių šalių (Estijos, Airijos, Kipro, Maltos ir Slovakijos) BPP iš esmės atitinka 2018 m. SAP reikalavimus. Iš šių šalių planų matyti, kad gali būti šiek tiek nukrypta nuo šalies vidutinės trukmės tikslo arba koregavimo planų siekiant to tikslo.

Penkių šalių (Belgijos, Italijos, Austrijos, Portugalijos ir Slovėnijos) BPP gali neatitikti 2018 m. SAP reikalavimų. Iš šių valstybių narių BPP matyti, kad galėtų būti labai nukrypta nuo koregavimo planų, kuriais siekiama atitinkamo vidutinės trukmės tikslo. Be to, prognozuojama, kad Belgijoje ir Italijoje nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Susirūpinimą kelia tai, kad Italijoje vis dar išlieka didelė valdžios sektoriaus skola. Italijos valdžios institucijoms skirtame rašte Komisijos pirmininko pavaduotojas V. Dombrovskis ir Komisijos narys P. Moscovici pranešė, kad 2018 m. pavasarį Komisija ketina pakartotinai įvertinti, kaip Italija laikosi skolos mažinimo kriterijaus.

Dėl dviejų šalių, kurioms vis dar taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis (t. y. perviršinio deficito procedūra)

Prancūzijos, kuriai nuo 2018 m. galėtų būti pradėta taikyti prevencinė dalis, jeigu perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku ir tvariai, 2018 m. biudžeto plano projektui kyla rizika neatitikti SAP nuostatų, nes Komisijos 2017 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės tikslo ir nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Ispanijos BPP iš esmės atitinka 2018 m. SAP reikalavimus, nes Komisijos 2017 m. rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad nominalusis deficitas 2018 m. bus kiek mažesnis nei Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė, nors prognozuojama, kad nominaliojo deficito tikslas nebus pasiektas ir fiskalinės pastangos, palyginti su rekomenduojamu lygiu, yra akivaizdžiai nepakankamos.

Be to, Komisija ėmėsi veiksmų pagal Stabilumo ir augimo paktą.

JK

Komisija rekomenduoja nutraukti Jungtinės Karalystės perviršinio deficito procedūrą. Komisijos prognozėje patvirtinama, kad Jungtinė Karalystė per 2016–2017 finansinius metus laiku ir tvariai panaikino savo perviršinį deficitą.

RUMUNIJA

Komisija nustatė, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad atsižvelgtų į birželio mėn. Tarybos rekomendaciją, ir siūlo Tarybai priimti Rumunijai skirtą persvarstytą rekomendaciją panaikinti didelį nuokrypį nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo. 2017 m. birželio mėn. Taryba pateikė Rumunijai skirtą 0,5 % BVP metinio struktūrinio koregavimo rekomendaciją pagal Procedūrą dėl didelio nukrypimo. Atsižvelgdama į vėlesnius įvykius ir į tai, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kad panaikintų didelį nuokrypį, šiuo metu Komisija siūlo persvarstytą rekomendaciją, kad 2018 m. metinis struktūrinis koregavimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 0,8 % BVP.

Tolesni veiksmai

Komisija ragina Tarybą aptarti dokumentų paketą ir patvirtinti šiandien pateiktas gaires, taip pat tikisi našių diskusijų su Europos Parlamentu dėl ES ir euro zonos politikos prioritetų.

Daugiau informacijos

2018 m. metinė augimo apžvalga

2018 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita

2018 m. rekomendacija dėl euro zonos

2018 m. bendros užimtumo ataskaitos projektas

Pasiūlymas dėl užimtumo gairių pakeitimo

Komunikatas dėl euro zonos biudžeto planų projektų