Ilgalaikis ES biudžetas po 2020 m.: Europos Komisija išdėsto pasirinkimo galimybes ir jų pasekmes

 

 

Artėjant 2018 m. vasario 23 d. vyksiančiam neoficialiam šalių vadovų susitikimui, šiandien Europos Komisija pateikia įvairių pasirinkimo galimybių dėl naujo ir modernaus ilgalaikio ES biudžeto, kuris padės veiksmingai įgyvendinti jos prioritetus po 2020 m., ir nurodo jų finansines pasekmes.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris sakė: „Biudžetas nėra apskaitos priemonė – jis atspindi mūsų prioritetus ir užmojį. Jis paverčia mūsų ateitį skaičiais. Taigi pirmiausia aptarkime, kokios Europos norime. Tada valstybės narės turi paremti savo užmojį atitinkamu finansavimu. Visi turime suprasti, kad būsimose diskusijose nebepavyks išsiversti tik įprastomis priemonėmis, tačiau tvirtai tikiu, kad galime padaryti neįmanomą dalyką ir susitarti dėl biudžeto, kuris būtų naudingas visiems.

Vasario 23 d. vyksiančiame susitikime Europos Sąjungos šalių vadovai aptars, kaip užtikrinti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje ir 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje jų nustatyti Sąjungos prioritetai galėtų būti tinkamai finansuojami ir įgyvendinami. Abu tikslai, t. y. nustatyti bendrus prioritetus ir suteikti Sąjungai priemonių jiems įgyvendinti, yra neatskiriami.

Prie šios svarbios diskusijos Komisija prisideda trimis būdais. Pirma, ji teikia būtinų faktų apie ES biudžetą, jo naudą, laimėjimus ir pridėtinę vertę. Antra, Komisija rengia scenarijus, kurie rodo įvairių politikos pasirinkimo galimybių finansinį poveikį. Trečia, ji parodo, kokios būtų pasekmės studentams, tyrėjams, infrastruktūros projektams ir daugeliui kitų dalykų, jei naująjį ES biudžetą būtų vėluojama priimti.

Būsimo ES biudžeto galimybės

Svarbu, kad šalių vadovai, aptardami ES veiksmų užmojį tokiose srityse kaip ES išorės sienų apsauga, parama tikrai Europos gynybos sąjungai, Europos skaitmeninės transformacijos skatinimas ar ES sanglaudos ir žemės ūkio politikos veiksmingumo didinimas, įsitikintų, kokį konkretų poveikį jų pasirinktos galimybės turėtų ES lygmens finansavimui. Šiandienos dokumentu Komisija būtent to ir siekia: jame kiekybiškai įvertintas įvairių politikos pasirinkimo galimybių finansinis poveikis. Tai ne pačios Komisijos pasiūlymai, o pavyzdžiai, pagrįsti dažnai viešose diskusijose pateikiamomis idėjomis. Jų tikslas – sutelkti dėmesį, paskatinti diskusijas ir suteikti patikimą faktinį būsimų svarbių sprendimų priėmimo pagrindą.

Pavyzdžiui, jei vadovai sutiktų įvykdyti dažnai duodamą pažadą pagerinti ES išorės sienų apsaugą, tam reikėtų 20–25 mlrd. EUR per septynerius metus, o visai ES sienų valdymo sistemai prireiktų iki 150 mlrd. EUR. Kiekvienas politikos prioritetas, t. y. Europos gynybos sąjunga, parama jaunimo judumui, Europos skaitmeninės transformacijos skatinimas, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas ar parama tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti, turės būti tinkamai finansuojamas, kad taptų tikrove.

ES biudžeto modernizavimas ir finansavimas

Komisija taip pat išdėsto ES biudžeto modernizavimo galimybes, įskaitant galimybę sustiprinti sąsają tarp ES biudžeto tikslų ir to, kaip jis finansuojamas. Ji taip pat išdėsto galimybes sustiprinti sąsają, kuri dažnai nurodoma kaip sąlyga, tarp ES finansavimo ir pagrindinių ES vertybių laikymosi.

Laiko svarba piliečiams ir įmonėms

Siekiant įrodyti, kad Sąjunga pasirengusi įgyvendinti Bratislavoje ir Romoje išdėstytą konstruktyvią politinę darbotvarkę, bus itin svarbu greitai pasiekti politinį susitarimą dėl naujo, modernaus ES biudžeto.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris H. Oettingeris sakė: „Nesėkminga patirtis 2013 m., kai dėl dabartinio ES biudžeto buvo gerokai vėluojama susitarti, neturi pasikartoti.Jei toks vėlavimas pasikartotų, 2021 m. nebūtų galimybės laiku pradėti daugiau nei 100 000 ES finansuojamų projektų tokiose svarbiose srityse kaip parama verslui, energijos vartojimo efektyvumas, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinė įtrauktis, o šimtai tūkstančių jaunuolių negalėtų pasinaudoti mainų programa „Erasmus+“.“

Skubus susitarimas ne tik politiškai pageidautinas, bet ir praktiškai būtinas. Partneriams ir ES finansavimo gavėjams – nuo studentų ir tyrėjų iki infrastruktūros, sveikatos priežiūros ar energetikos projektų, taip pat nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms reikia teisinio ir finansinio tikrumo ir jie jo nusipelno. Komisija atkreipia vadovų dėmesį į konkrečius neigiamo poveikio, kurį vėlavimas turėtų visos ES piliečiams ir įmonėms, pavyzdžius. Komisija mano, kad nesėkminga vėlyvo dabartinio ES biudžeto priėmimo patirtis – dėl to buvo gerokai vėluojama pradėti naujas programas, taigi, ir įgyvendinti finansavimo prioritetus – neturėtų pasikartoti.

Tolesni veiksmai

Artimiausiais mėnesiais, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. gegužės mėn. pradžioje, Europos Komisija pateiks oficialų pasiūlymą dėl kito ilgalaikio ES biudžeto. Iki to laiko Komisija išklausys visus suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, per 2018 m. sausio mėn. pradėtas viešas konsultacijasdėl ES prioritetų.

Daugiau informacijos

– Komunikatas „Nauja, moderni ES daugiametė finansinė programa, padėsianti veiksmingai įgyvendinti jos prioritetus po 2020 m.

Informacijos suvestinės

Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities

Viešos konsultacijos: „ES finansų ateitis. Kokia jūsų nuomonė apie ES biudžetą po 2020 m.“