Lietuvos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo paktą

 

 

Šiandien Europos Komisija pristatė Europos semestro rudens dokumentų rinkinį. Europos Komisija išdėsto 2019 m. ES ekonominius ir socialinius prioritetus, teikia nuomones dėl biudžeto planų projektų ir patvirtina, kad Italijos atveju nustatyta itin rimta Stabilumo ir augimo pakto neatitiktis. Pirmą kartą į Europos semestrą integruota Graikija.

Šiandienos dokumentų rinkinys grindžiamas 2018 m. rudens ekonomine prognoze ir Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį išdėstytais prioritetais.Praėjusiais metais išimtinai palanki pasaulinė ekonomikos padėtis ir žemos palūkanų normos padėjo remti augimą, užimtumą, investicijas ir mažinti skolą ES ir euro zonoje. Prognozuojama, kad visos valstybės narės ir toliau augs, nors ir lėčiau, nes vidaus vartojimas ir investicijos išlieka tvirti. Jeigu nebus didelių sukrėtimų, Europa turėtų pajėgti išlaikyti didesnį nei potencialus ekonomikos augimą, spartų darbo vietų kūrimą ir mažėjantį nedarbą. Euro zonos valstybių narių viešųjų finansų būklė labai pagerėjo, o bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas dabar yra mažesnis nei 1 %. Tačiau skola tebėra didelė keliose šalyse. Ekonomikai toliau augant, metas kaupti fiskalinius rezervus, kurių gali reikėti prasidėjus kitam nuosmukio laikotarpiui ir siekiant sušvelninti galimą poveikį užimtumo ir socialinėje srityse.

Įvertinusi valstybių biudžetų planų projektus, Europos Komisija patvirtina, kad Lietuvos, o taip pat Airijos, Austrijos, Graikijos, Kipro, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Suomijos ir Vokietijos biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo paktą 2019 m. Trijų valstybių narių – Estijos, Latvijos ir Slovakijos – biudžeto planų projektai iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą 2019 m. Iš šių šalių planų matyti, kad gali būti šiek tiek nukrypta nuo šalies vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba koregavimo planų siekiant to tikslo. Keturių valstybių narių – Belgijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Slovėnijos – biudžeto planų projektai gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto 2019 m. Iš tų valstybių narių biudžeto planų projektų matyti, kad gali būti labai nukrypta nuo koregavimo planų, kuriais siekiama atitinkamo vidutinės trukmės biudžeto tikslo.

Italijos atveju Europos Komisija atliko naują prima facie neatitikties skolos kriterijui vertinimą. Italijos valdžios sektoriaus skola, 2017 m. siekusi 131,2 % BVP (tai tolygu 37 000 EUR vienam gyventojui), viršija Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Šis naujas vertinimas buvo būtinas, nes veiksniai, kuriuos Europos Komisija analizavo praėjusį gegužės mėn., Italijos 2019 m. fiskaliniuose planuose iš esmės pakito. Į šioje naujoje ataskaitoje, parengtoje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalį, pateiktą analizę įtrauktas visų susijusių veiksnių vertinimas, be kita ko: i) faktas, kad negali būti tvirtinama, jog makroekonominės sąlygos, nepaisant pastaruoju metu sustiprėjusios ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos, paaiškina didelius Italijos atitikties skolos mažinimo kriterijui trūkumus, atsižvelgiant į tai, kad nominaliojo BVP augimas buvo didesnis negu 2 % nuo 2016 m.; ii) faktas, kad vyriausybės planai reiškia pastebimą atsitraukimą nuo ankstesnių augimą skatinančių struktūrinių reformų, ypač ankstesnių pensijų reformų; ir, visų pirma, iii) remiantis ir vyriausybės planais, ir Komisijos 2018 m. rudens prognoze, nustatyta rizika, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, ir nustatyta itin rimta neatitiktis Italijai skirtai 2018 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijai 2019 metais. Apskritai analizė rodo, kad galima manyti, jog nesilaikoma Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 nustatyto skolos kriterijaus, todėl yra pagrįsta skola grindžiama perviršinio deficito procedūra.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-6462_lt.htm