Straipsnis interneto portaluose

logo-geresnisŠiandien interneto portaluose:

www.alytiskis.ltwww.vareniskis.ltwww.lazdijietis.lt ir  www.druskininkietis.lt galite paskaityti Alytaus Europe direct centro vadovės straipsnį, kuriame ji pristato naują ES programą, startuosiančią 2014 metų pradžioje „Erasmus+“. Tai informacija ne tik tiems, kurie dalyvavo ir ankstesnių programų siūlomuose projektuose, bet ir tiems, kurie dar numato ateityje rengti projektus.

Ruošiamės  naujos  ES programos  « Erasmus  + » startui

Nuo 2014 metų iki 2020 – ųjų Europoje  bus įgyvendinama  nauja bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa « Erasmus + ». Ji pakeis iki šiol egzistavusias ES Programas „Veiklus jaunimas“, „Tempus“, „Alfa“, „Edulink“, dvišalio bendradarbiavimo programą su pramoninėmis šalimis ir „Mokymosi visą gyvenimą“ programą. Pastaroji programa vienijo  „Comenius“ (mokyklinio ugdymo), „Erasmus“ (auštojo mokslo), „Grundtvig“ (suaugusių švietimo) ir „Leonardo da Vinci“ (profesinio mokymo) paprogrames.

              2013 m. birželio 26 d., pirmininkaujant Airijai tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos pasiektas susitarimas dėl naujos ES programos švietimui, mokymams, sportui ir jaunimui. 2007-2013 metais veikusiomis ES programomis bendrai jau padarytas didelis sisteminis poveikis, teikęs naudos ne tik pavieniams tų programų dalyviams. Tarptautinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje parodė, kad ES yra tapusi etalonu visam pasauliui, įkvepiančiu kitas šalis imtis aukštojo mokslo sistemų reformų. Be to, minėtos programos atliko svarbų vaidmenį populiarinant novatoriškus metodus, inter alia , susijusius su mokymo programų rengimu ir skaidrumu. ES parama neformaliojo mokymosi srityje darė didelį teigiamą poveikį programų dalyvių asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir paskatino tam tikrų politinių iniciatyvų, kaip antai Europos savanorių tarnybos, plėtotę. Kitam etapui – 2014-2020 – ES kviečia dalyvauti atsinaujinusioje programoje „Erasmus+“. Šioje programoje atsispindi strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų prioritetai. Be to, tai gyvybiškai svarbių investicijų į žmones, kurios prisidės prie ekonomikos augimo ir gerovės bei bus naudingos ne tik pavieniams asmenims, bet ir visai visuomenei, išraiška. Naujoji programa remiasi „Mokymosi visą gyvenimą programos“ pasiekimais ir principais, tačiau ji turės ir kai kurių skirtumų, kaip antai  pirmą kartą apjungtos kartu jaunimo  ir sporto iniciatyvos. Bendra programos paletė apims ne tik visas keturias švietimo ir mokymo pakopas: pagrindinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, bet ir jaunimo neformalųjį švietimą, kuris anksčiau buvo administruojamas programos „Veiklus jaunimas“. Kiekviena pakopa turės trejopą projektų diapazoną: mobilumą, bendradarbiavimą ir politinių procesų švietime palaikymą. „Erasmus+“ siūlys 4 mln. žmonių galimybę studijuoti, stažuotis, mokyti arba savanoriauti užsienyje iki 2020 m. Tikimasi, jog „Erasmus+“ bus efektyvi priemonė tobulinti įvairias jaunų žmonių kompetencijas ir padedant spręsti jaunimo nedarbo problemą ES. Programos laikotarpiui, t.y. 2014-2020 m., numatytas 16  milijardų eurų biudžetas.

Kas atsitiks su mums įprastomis Mokymosi visą gyvenimą, Veiklus jaunimas, ir kt. programomis?

                   Dabar veikiančių „Mokymosi visą gyvenimą“ programos Comenius, Erasmus, Grundtvig  ir Leonardo da Vinci paprogramių  ir „Veiklus jaunimas“ ar Erasmus Mundus  (tarptautinis bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje)  programų pavadinimai išliks. Jos taps programos „Erasmus+“ paprogramėmis. Lietuvoje šias programas ir toliau administruos Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

Kažkas vis tiek  bus naujo ?

                 Nors programų pavadinimai išlieka – naujojoje programoje susitiks  visi švietimo sektoriai ir neformalus jaunimas. Programos administravimas turėtų būti paprastesnis, nes kiekvieną paprogramę, kaip jau minėjome, sudarys trys pagrindinės veiklos : 1.  Asmenų judumas mokymosi tikslais ( angl. learning mobility) – švietimo darbuotojai, jaunimas, studentai ir profesinių mokyklų moksleiviai, bendros magistrantūros programos( angl. conjoint  masters programmes) , „Erasmus“ magistrantūra( angl. Erasmus  masters programmes). 2. Bendradarbiavimas  inovacijų ir gerosios patirties sklaidos tikslais ( ang. cooperation for innovation) – strateginė partnerystė, žinių ir įgūdžių sąjungos, IT platformos. 3. Politinių  reformų rėmimas ( ang. policy support) – Strategijos „Europa 2020“ rėmimas ir atvirojo koordinavimo metodo taikymas. Įdomu tai, kad  naujoji programa sieks stiprinti  tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios nėra šios programos dalyvės. Visus projektus galės teikti tik  organizacijos ir nebeliks individualių mobilumo projektų. Taigi, „Erasmus+“ pasiūlys ir naujų veiklų.

Kokios naujos veiklos?

                    Pagal naująją programą įvairesnių  veiklų galės  imtis du sektoriai: profesinis mokymas ir aukštasis mokslas. Kai kurios  švietimo ir mokymo organizacijos iš šių naujų veiklų jau turėjo bandomuosius projektus ir galime paminėti profesinio mokymo sektoriaus veiklą įgūdžių aljansų sektorių (angl. Sector Skills Alliances ). Ji  apima  skirtingų partnerių : įmonių, ministerijų, profesinių mokyklų bendradarbiavimą,  tam, kad   pvz. būtų sukurtos  naujos mokymo/si  programos  kokiam nors specifiniam sektoriui. Aljansai turi padėti profesinio mokymo sistemai greičiau ir lanksčiau atsižvelgti į darbo rinkos pokyčius. Projektų rezultatai turėtų būti susiję su naujovių profesinio mokymo srityje kūrimu, Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (angl. – ECVET), Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos (angl. – EQF), Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (angl.- EQAVET) diegimu ir taikymu.

     Naujų veiklų sąrašas gana netrumpas  aukštajam mokslui , pvz. žinių aljansų (angl.  Knowledge Alliances) veikla apims projektus kurie suteiks galimybę bendradarbiauti aukštojo mokslo institucijoms ir įmonėms, steigiant reikalingas bendras magistrantūros  studijų programas, arba gebėjimų stiprinimo (angl. capacity building)  projektai, nukreipti į aukštojo mokslo reformas  trečiose šalyse, kurios  nėra „Erasmus+“ programos dalyvės.   Priminsime, kad  visos šitas veiklas, kaip ir iki šiol  administruos Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji   agentūra. Aukštojo mokslo sektorius yra  tas sektorius , kuriam bus suteikiama daugiausiai  galimybių bendradarbiauti už ES ribų , ypač tada, jeigu toks bendradarbiavimas projektui suteiks pridedamosios vertės.

Ar projektų teikimo procedūra taps paprastesnė?

                    Numatyta, kad kiekviena švietimo ar kita institucija galinti  ir norinti dalyvauti  programų veiklose  užsiregistruos , nurodydama savo pagrindinius duomenis. Tada jai bus suteiktas individualus kodas , kuris bus naudojamas visoms tos organizacijos  kandidatūroms. Profesinio mokymo institucijoms, kurios kiekvienais metais teikia savo kandidatūrą projektų vykdymui bus suteikiama galimybė prašyti chartijos* ( iki šiol tai buvo tik aukštojo mokslo institucijų prerogatyva). Tokiu būdu jos galės naudotis supaprastinta procedūra. Ši tvarka aukštojo mokslo institucijoms išlieka. Tiekimai bus vykdomi greičiausiai vasario mėnesį – mobilumui , o balandy – bendradarbiavimui. Detalesnės informacijos apie programą „Erasmus+“ ir jos veiklas galime tikėtis apie 2013 metų lapkričio mėnesį, todėl dar turime šiek tiek laiko, tačiau jau dabar galime galvoti ką naujo  ir naudingo Lietuvai nuveiksime panaudodami naujos programos siūlomas galimybes ir finansavimą.

           Programa „Erasmus+“ atspindi ES nuostatą, kad vienintelis būdas žengti pirmyn – investuoti į Europos žmones. Naujosios programos tikslas – suteikti 4 milijonams visos Europos ir pasaulio piliečių daugiau galimybių įgyti patirties užsienyje. Šia programa, pagal kurią integruojama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto veikla, bus sukurta racionalesnė struktūra, suteiksianti naudos didesniam žmonių skaičiui ir padidinsianti pačios programos žinomumą ir poveikį.

* Minimu atveju tai yra Europos Komisijos išduotas dokumentas, kuris suteikia galimybę aukštojo mokslo institucijai dalyvauti Erasmus mainų programoje ir gauti finansinę paramą programai vykdyti.

Nijolė Vitienė ,

Alytaus Europe direct informacinio centro vadovė